Lietuvos Metrika vadinamas milžiniškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos dokumentų archyvas. Iš viso žinoma apie 700 Lietuvos Metrikos knygų. Iš šio įspūdingos apimties šaltinio Lietuvoje išleista yra daugiau kaip 60 tomų.
Vilniaus universiteto mokslininkai, siekdami padaryti šiuos svarbius dokumentų rinkinius lengviau prieinamus plačiajai visuomenei ir mokslininkams visame pasaulyje, dalį jų suskaitmenino ir įkurdino virtualioje platformoje. Naujai sukurtoje elektroninėje skaityklėje galima rasti 34 Lietuvoje publikuotas Metrikos knygas. Joje integruotos interaktyvios asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, rusėnų-lietuvių kalbų žodynas, veikia paieškos funkcija.
Kruopščiai dirbta daugiau kaip 2 metus
VU rektorius, istorikas prof. Rimvydas Petrauskas Metrikos leidybinį ir skaitmeninimo projektus įvardija kaip puikų tarptautiško mokslo pavyzdį.
„Kiekviena Lietuvos Metrikos knyga, kiekviena publikacija apie ją yra laukiama visų pirma mūsų kaimyniniuose regionuose, bet taip pat ir visame pasaulyje. Todėl natūralu, kad kiekvienas bandymas išplėsti Metrikos prieinamumą yra labai svarbus ir šiuos darbus reikėtų tęsti toliau. Juk ateina ir nauja karta, kuri kitaip skaito ir kuriai šaltinių internetinis prieinamumas turi būti kiek įmanoma didesnis“, – naujos platformos pristatymo renginyje kalbėjo prof. R. Petrauskas.
Platformos kūrėjai antrindami rektoriui pabrėžė, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir jos istorija pati savaime yra tarptautinis tyrimų objektas, sulaukiantis vis didesnio užsienio šalių mokslininkų susidomėjimo. „LDK tiria mokslininkai ne tik iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ar Ukrainos, bet ir iš Rusijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų šalių.
Todėl imdamiesi šio projekto mes vylėmės, kad sukurta skaitmeninė Lietuvos Metrikos skaitykla padės platesnei auditorijai atskleisti Lietuvos istorijos šaltinių turtingumą o kartu ir demonstruos Lietuvos istorikų kruopštų, aukšto lygio darbą“, – sako prie Metrikos skaitmeninimo dirbęs VU Istorijos fakulteto doktorantas Karolis Čižauskas.
Pasak jo, pats XX a. 10-ajame dešimtmetyje ir XXI a. 1-ojo dešimtmečio pradžioje leistų Lietuvos Metrikos knygų skaitmeninimas – skanavimas itin didelės raiškos skeneriu – buvo bene lengviausia projekto dalis. Ilgiausiai, beveik dvejus metus, truko ir daugiausia kruopštaus darbo pareikalavo interaktyvios rodyklės ir kitų pagalbinių įrankių sukūrimas. „Kuriant interaktyviąsias rodykles, teko ranka surinkti turbūt per 100 tūkst. eilučių duomenų, perrinkti 34 knygų asmenvardžių ir vietovardžių (rusėniškas ir lotyniškas) rodykles, jas parengti, suskirstant į atitinkamas dalis, su kuriomis jau dirbo programuotojai.“
Taip dalis iki pat šiandien Maskvoje laikomos ir sunkiai prieinamos Lietuvos Metrikos po truputį tampa pasiekiama iš bet kurio pasaulio krašto bet kuriuo paros metu.
Lietuvos Metrikos ištakos – Vytauto raštinė
Metrika neabejotinai yra vienas svarbiausių Lietuvos istorijos paminklų. Joje galima rasti pačius įvairiausius XIV–XVIII a. dokumentus, rašytus daugiausia lotynų, rusėnų ir lenkų kalbomis: privilegijas miestams ir bajorams, titulų ir pareigų suteikimo aktus, diplomatinius raštus, finansines ataskaitas, teismų sprendimus, genealogines lenteles, žemėlapius, laiškus.
„Toks platus rašytinių šaltinių blokas užgimti galėjo tik su rašytinės kultūros Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sklaida, kai valdovo ir valstybės administraciniai poreikiai jau buvo pradedami įamžinti raštu. Jau Vytauto valdymo (1390–1430) laikotarpiu nuosekliai veikti ėmusi valdovo raštinė sudarydavo daugiakalbius įvairaus turinio dokumentus, bet, deja, Vytauto laikų raštinė nepaliko nė vienos Lietuvos Metrikos „knygos“, – pasakoja prie Metrikos skaitmeninimo dirbęs VU Istorijos fakulteto doktorantas
Tačiau jau su Kazimiero Jogailaičio valdymu (1440–1492) ir tuo metu atsiradusia nuolatine kanclerio pareigybe imta valdovo išduotus dokumentus registruoti ir užrašyti valdovo „atminimui“. Šitaip, augant rašytinių dokumentų poreikiui ir sudarymo apimtims, o svarbiausia, atsirandant darbo tęstinumui, ir ėmė rastis tai, kas dabar vadinama Lietuvos Metrika.
Kalbant apie ankstyvąsias knygas, jų su(si)darymas būdavo gana stichiškas. Toks iki pat XVIII a. susidariusių knygų, dokumentų pluoštų, sąsiuvinių ir kt. dokumentų rinkinys ilgainiui amžininkų imtas vadinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Metrika ir pamažu virto valstybės archyvu, kuris apėmė bene 700 knygų.
Ką galima tikėtis rasti Lietuvos Metrikoje?
Ilgainiui įsigalėjo visų Lietuvos Metrikos tomų skirstymas į kelias kategorijas: diplomatinių reikalų, užrašymų, teismų bylų, viešųjų reikalų. Tai nurodo ir teminius laukus, kuriems medžiagos rasti gali tikėtis tiek profesionalus tyrėjas, tiek istorijos entuziastas: įvairūs diplomatiniai susirašinėjimai su Lenkija, totorių chanais, Maskva ir kitomis valstybėmis; daugybė valdovo, Ponų Tarybos ir kitokių teisminių bylų nagrinėjimų ir nuosprendžių; itin vertingas 1528 m. pašauktinės bajorų kariuomenės surašymas; valdovo privilegijos miestams, suteiktys didikams; didžiojo kunigaikščio nurodymai įvairiems pareigūnams ir dar daugybė įvairaus tipo ir turinio dokumentų.
XVIII a. pabaigoje, Rusijai kartu su Prūsija ir Austrija sunaikinus Abiejų Tautų Respubliką, naujųjų valdovų akiratin pakliuvo ir Lietuvos Metrika: tiek kaip simbolinis trofėjus, tiek kaip pragmatiniams tikslams reikalingas dokumentų rinkinys. Taigi XVIII a. Lietuvos Metrika iš Vilniaus iškeliavo į Sankt Peterburgą, o vėliau – į Maskvą, kur yra laikoma iki šiol. Šių istoriškai reikšmingų dokumentų relokacija ir, deja, savotiška „mirtis“ paskatino ir mokslinį susidomėjimą, pirmuosius tyrimus.
Pastaruosius tris dešimtmečius istoriniai tyrimai aktyviausiai plėtojami ir Lietuvos Metrikos knygos publikuojamos Lietuvoje, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų centre ir Lietuvos istorijos institute. Būtent šių dviejų mokslinių centrų išleistos Lietuvos Metrikos knygos ir yra pateikiamos naujai sukurtoje platformoje.
