Pasėlių laukai pavasarį ūkininkams teikė vilčių, kad šiemet užderės panašus derlius, kaip ir pernai – apie 8–8,5 mln. tonų. Tačiau karšta liepa, šaltas ir lietingas rugpjūtis šias prognozes gerokai pakoregavo žemyn. Šiuo metu ekspertai skaičiuoja, kad šiųmetis grūdų derlius tesieks 7 mln. tonų, ar net dar mažiau.
Dėl prastos grūdų kokybės mažės eksporto apimtys, nukentės maisto produktų kokybė
Didžiausia šiųmetinio grūdinių kultūrų derliaus problema – smulkūs grūdai ir itin mažas saiko svoris, kuris parodo, kiek kilogramų sveria 100 litrų grūdų.
„Žemi saiko svorio rodikliai – išskirtinė šių metų grūdų derliaus problema, kuri Lietuvoje pasitaiko itin retai. Minimalus kviečių saiko svoris, kokio reikalauja užsakovai Ispanijoje, Saudo Arabijoje, Afrikos šalyse yra 77–78 kg hektolitre. Šiųmetinio grūdų derliaus saiko svoris vidutiniškai siekia 75–76 kg/hl. Daugelis Lietuvos ūkininkų šiemet užaugino kviečius, kurie tinkami tik pašarams gaminti. Prasti grūdų rodikliai – didelė problema visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, Latvijoje ar Prancūzijoje.
Su šiuo iššūkiu dabar kovoja ir malūnai, kurie yra priversti keisti miltų gamybos technologijas, ir eksportuotojai, kuriems saiko svoris – vienas svarbiausių rodiklių formuojant grūdų eksporto partijas“, – sako AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.
Mažesnis ir prastesnės kokybės grūdų derlius, ekspertų teigimu, turės įtakos ir maisto produktų kainoms bei kokybei. „Šiemet užaugo ne tik mažo saiko svorio kviečiai, bet ir avižos, todėl maisto produktų gamintojams bus sunku pagaminti aukštos kokybės produktus. Jau dabar gamyklos visame Baltijos šalių regione susiduria su kokybiškos avižų žaliavos trūkumu“, – pastebi S. Banelis.
Geresnės kokybės grūdai šiemet užderėjo pajūrio, Žemaitijos rajonuose, o tuo metu derlinguose Suvalkijos regionuose dauguma ūkininkų kūlė smulkius ir mažo saiko svorio grūdus. Ekspertų teigimu, pernai 1–2-os klasių žieminių kviečių saiko svoris siekė apie 77–78 kg/hl, o šiemet – vargiai siekia 74–75 kg/h. Tuo metu vasarinių kviečių šis rodiklis dar prastesnis ir siekia vos 68–70 kg/hl, kai pernai jų svorio rodiklio vidurkis buvo 78–80 kg/hl.
Pasak S. Banelio, lig šiol eksportuotojams kasmet pavykdavo nesunkiai suformuoti minimalų saiko svorį turinčių grūdų partijas ir sėkmingai įvykdyti eksporto užsakymus. Tačiau šiemet eksportuotojams dėl mažesnio ir nekokybiško derliaus pavyksta įvykdyti ne visus užsakymus – tenka persiderėti su užsakovais dėl žemesnės kokybės grūdų ir dėl mažesnių eksporto apimčių.
„Smulkūs ir skaldyti grūdai eksportui netinkami – jų partijoje gali būti ne daugiau kaip 3 proc. Todėl šiemet dvigubai daugiau laiko ir kruopštaus darbo tenka įdėti tinkamos kokybės grūdų atrinkimui, o tai gerokai sulėtina laivų krovos tempą.
Kuo lėčiau kraunami laivai, tuo didesnės sąnaudos. Pernai laivo paros prastova uoste kainavo 17 tūkst. JAV dolerių, o šiemet jau 40 tūkst. JAV dolerių, be to išaugo kuro kainos, o vienos tonos krovinio pervežimas jūrų transportu, kaip pvz., į Saudo Arabiją, pabrango kone dvigubai – nuo 30 JAV dolerių už toną iki beveik 60 dolerių. Nepaisant to, tikimės, kad turėdami 30 metų patirtį grūdų eksporto srityje, sugebėsime per šį sudėtingą kliūčių ruožą sėkmingai išlaviruoti. Iš viso nuo rugpjūčio pradžios skirtinguose Baltijos šalių uostuose jau esame pakrovę 30 laivų su daugiau kaip 0,5 mln. tonų grūdų“, – sako S. Banelis.
Dėl prastos derliaus kokybės, ekspertų teigimu, šiemet kalta ne tik gamta, bet ir dalies ūkininkų pasirinkimas naudoti nesertifikuotą sėklą.
„Kaip rodo statistikos duomenys, šį sezoną iš 1 751 tūkst. ha pasėlių laukų Lietuvoje net 600 tūkst. hektarų užsėta nežinomomis, t. y., neįvardintomis grūdų veislėmis. Tai reiškia, kad nemažai šalies ūkininkų vis dar naudoja nesertifikuotas grūdų sėklas, kurios yra mažiau atsparios klimato kaitos poveikiui ir pasižymi mažesniu derlingumu bei prastesnėmis kokybinėmis savybėmis.
Tai sukelia daug problemų grūdų supirkėjams, kuriems sunkiau realizuoti nekokybišką derlių. Didesni ūkiai, kurie naudoja sertifikuotą sėklą ir visus darbus atliko laiku, šiemet didesnių nuostolių nepatyrė. Savo derlių jie laiko grūdų elevatoriuose ir laukia tinkamiausio meto jį realizuoti“, – pažymi S. Banelis.
Pasak specialisto, šie metai bus nesėkmingi ir selekcininkams – rinkoje gali susidaryti kokybiškų sėklų trūkumas, todėl jų kaina gali augti. Tokia pat problema kyla ne tik su grūdinėmis, bet ir ankštinėmis kultūromis.
„Ankštinių kultūrų derlių šiemet labai paveikė kenkėjai, todėl labai išaugo ir jų sėklų kaina, nes faktiškai nėra iš ko ją padaryti. Pupų derlius šiemet iš viso tragiškas. Nors jų šiemet buvo užsėta daugiau – 78 tūkst. ha (palyginus su 58 tūkst. ha pernai), iš hektaro prikulta vos 1,5 tonos, palyginus su 3 t pernai“, – teigia S. Banelis.
Mažas ankštinių kultūrų derlius stipriai augina jų supirkimo kainas, nepaisant to, jog šių kultūrų eksporto rinkos gana ribotos.
Grūdų supirkimo kainos išlieka aukštos
Tarptautines grūdų supirkimo kainas, pasak S. Banelio, stipriai įtakoja derlius Prancūzijoje ir tendencijos šios šalies EuroNext (MATIF) biržoje.
„Praėjusią savaitę kviečių derliaus prognozės Prancūzijoje buvo sumažintos iki 36,06 mln. tonų, tikimasi, kad šiųmetis derlius bus 8 proc. didesnis nei pastarųjų 5 metų vidurkis. Tuo metu Rusijos žemės rinkos studijų institutas „IKAR“ skelbia, kad šalies kviečių derlius sieks apie 74–75 mln. tonų, kai pernai buvo 86 mln. tonų. Dėl mažesnio derliaus ir prastesnės grūdų kokybės supirkimo kainos MATIF biržoje išlieka aukštos. Šiuo metu kviečių paklausa yra didesnė nei pasiūla, todėl kainų kritimui nėra pagrindo. Tokia tendencija, tikėtina, išliks ir ateities perspektyvoje“, – pažymi S. Banelis.
Ekspertų vertinimu, aukštos grūdų supirkimo kainos gali įtakoti ir maisto produktų brangimą.
„Šiais metais maistinių grūdų iš supirkto srauto turėjome apie 40 proc., likusi dalis – kombinuotųjų pašarų gamybai tinkami grūdai. Turėdami unikalią gamybos grandinę nuo „lauko iki stalo“, iš supirktų grūdų atrinksime aukščiausios klasės grūdus, kuriuos sunaudosime miltų, greitai paruošiamų maisto produktų gamybai. Deja, prasta žaliavų pasiūla ir išaugusi jų kaina netolimoje ateityje gali lemti šių maisto produktų brangimą“, – teigia AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius.
Rapsų supirkimo kainos taip pat kyla ir artėja link rekordo – šiuo metu MATIF biržoje jos jau siekia 605 Eur už toną. Nors šiemet Europoje užaugintas rapsų derlius panašus kaip ir pernai – apie 17 mln. tonų, jų supirkimo kainų augimą paskatino 35 proc. mažesnis derlius Kanadoje, kuri derlingais metais būna stambi rapsų sėklų tiekėja Europos rinkoms.
Lietuvoje šį sezoną buvo prognozuojamas 1 mln. tonų rapsų derlius. Tačiau S.Banelio teigimu, nors užaugintų rapsų kokybė nebloga, jų derlingumas šiemet mažesnis. „Pernai iš hektaro ūkininkai kūlė vidutiniškai apie 3 tonas rapsų sėklų, o šiemet – 2,5 t, todėl bendras rapsų derlius, panašu, nebus toks optimistinis ir gali siekti apie 850 tūkst. tonų.
Šiemet, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo visų grūdinių kultūrų derlius: kviečių derlius pagal mūsų prognozes šiemet sieks apie 4,5 mln. tonų, tuo tarpu pernai jis buvo 5,4 mln. tonų, miežių derlius pernai siekė 730 tūkst. tonų, o šiemet – apie 0,5 mln. tonų“, – teigia S. Banelis.
Stambūs šalies ūkiai šiuo metu sudarinėja ateities sandorius 2022/2023 metų rapsų sėklų derliaus pardavimui. Tai, pasak S. Banelio, atsižvelgiant į tarptautines tendencijas, gali būti sumanus ir išmintingas sprendimas, siekiant suvaldyti kainų kitimo riziką.
„Gali būti, kad kitąmet rapsų rinkoje įsivyraus priešinga tendencija. Aukštos rapsų supirkimo kainos masina ūkininkus jų sėti didesnius plotus. Jau dabar skelbiama, kad vien tik Prancūzija rapsų pasėlių plotus padidins 15–20 proc., nuo 0,97 mln. ha iki 1,15 mln. ha, todėl jei kitąmet bus geras jų derlius, išaugus pasiūlai jų supirkimo kainos gali gerokai pasikoreguoti“, – pastebi S. Banelis.
