Pandemijos valdymas, nelegalių migrantų krizė ir diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų – tokius svarbiausius pastarųjų metų savivaldos iššūkius įvardino Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius šiandien Taujėnuose vykusiame metiniame LSA narių suvažiavime.
„Krizių akivaizdoje parodėme savo vienybę, ištiesėme pagalbos ranką valstybei – kitaip ir būti negali. Tačiau centrinės ir vietos valdžios santykis turi būti nuolatinis. Savivalda turi ne vieną įsisenėjusią problemą ir krizės nėra priežastis jų nespręsti,“ – suvažiavime sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, siekiant pateisinti gyventojų lūkesčius ir užtikrinti politinį stabilumą, kurį garantuoja jau antrą kadenciją veikianti tiesioginių merų rinkimų sistema, Konstitucijoje LSA ragina įtvirtinti ne tik tiesioginius merų rinkimus, bet ir mero kaip savivaldybės tarybos nario, jos pirmininko ir savivaldybės vadovo, atstovaujančio savivaldybei ir vykdančio įstatymuose nustatytus įgaliojimus, statusą.
„Mero įgaliojimo apibrėžimą pasirinkus įtvirtinti ne Konstitucijoje, o įstatymuose, rizikuojame Lietuvos savivaldybėse vėl turėti politinių kautynių lauką, kuris neskatina nei efektyvaus darbo, nei piliečių pasitikėjimo savivalda, o jis pastaraisiais metais tik didėjo,“ – sakė M. Sinkevičius.
Savivaldybių savarankiškumas
LSA vadovas savo pranešime pabrėžė, kad asociacija ir toliau aktyviai dirba siekdama savo ilgalaikių tikslų, tarp kurių – savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimas ir lankstesnės galimybės skolintis investicijoms, teisės disponuoti valstybine žeme suteikimas savivaldybėms, subalansuotas ir tvarus regionų ekonomikos augimas.
Šiemet asociacijai pavyko įtikinti Finansų ministeriją padidinti savivaldybių biudžetams tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį 40 mln. eurų. Šiuo metu svarstomos ir savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių didinimo galimybės peržiūrint kai kurias Nekilnojamojo turto ir Žemės mokesčių lengvatas bei naują nekomercinio nekilnojamojo turto apmokestinimo modelį priskiriant šio mokesčio pajamas savivaldybių biudžetams.
Apie būtinybę šalies savivaldybėms lanksčiau skolintis lėšų investicijoms kalba ne tik LSA, tai rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), šiemet pristačiusi išsamią Lietuvos savivaldybių finansinės situacijos analizę. EBPO teigimu, didesnis savivaldybių gebėjimai ir galimybės investuoti atneštų labai daug naudos visos šalies ekonomikai.
Tai ypač aktualu turint galvoje, kad regionų plėtrai ketinama skirti 30 procentų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų 2021-2027 metų laikotarpiu. Norėdamos vykdyti šiuos projektus, savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 15 procentų savarankiškųjų lėšų, o jos yra labai ribotos.
Rezoliucija
Būtent todėl suvažiavimo dalyviai – 130 delegatų iš 58 šalies savivaldybių – priėmė rezoliuciją, kurioje aukščiausios šalies institucijos raginamos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įtvirtinti galimybę savivaldybėms lanksčiau skolintis lėšų, reikalingų prisidėti ir įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus, ir taip mažinti regioninę atskirtį bei užtikrinti gyventojų konstitucines teises į kokybiškas viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
Įvertindamas praėjusius metus, M. Sinkevičius taip pat akcentavo, kad šiek tiek pajudėjo procesas dėl teisės disponavimo valstybės žeme miestuose ir miesteliuose perdavimo savivaldybėms. Tikimasi, kad atitinkamos Žemės įstatymo pataisos bus pateiktos Seimui svarstyti rudens sesijoje.
LSA suvažiavime pristatyti ir kiti svarbiausi pokyčiai regionų politikos, aplinkosaugos ir energetikos, švietimo, socialinėje, sveikatos ir susisiekimo srityse.
