Pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetis minimas ne tik Lietuvoje. Rudenį tarptautinę parodą apie šią archeologę ir jos vizionieriškas idėjas Istorijų namuose pristatysiantis Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) skiria dėmesį M. Gimbutienės žinomumui didinti ir už šalies ribų. Tam muziejus parengė kilnojamąją parodą, kuri pirmiausia bus pristatyta Paryžiaus visuomenei UNESCO būstinėje.
Būsimos parodos Paryžiuje lankytojai susipažins su M. Gimbutienės gyvenimu Lietuvoje, jos pasitraukimu iš tėvynės Antrojo pasaulinio karo metais, nelengvu keliu įsitvirtinant emigracijoje ir kopiant akademinės karjeros laiptais JAV, ankstyvaisiais darbais bei moksliniame pasaulyje ją išgarsinusiomis idiliškos Senosios Europos ir ją pakeitusios Kurganų kultūros invazijos hipotezėmis.
„Daugiausia dėmesio kilnojamojoje parodoje skiriama būtent M. Gimbutienės formuluotoms hipotezėms, kurias mokslininkai tebeanalizuoja ir šiandien. Tai tik parodo, kad M. Gimbutienės keltos mintys buvo novatoriškos, nes nepraranda aktualumo ir po daugelio metų“, – sako parodą rengusi archeologė dr. Gabrielė Gudaitienė.
M. Gimbutienė, remdamasi kasinėjimų, lingvistikos, etnografijos duomenimis, iškėlė prielaidą, kad akmens amžiuje (7000–3500 m. pr. Kr.) europiečiai turėjo moteriškų dievybių kultą ir savo gyvenimą grindė matristine, moterų veikiama, tradicija.
Tai buvo, kaip įvardija pati archeologė, Senosios Europos epocha, kurioje gyventa taikiai, tačiau ši kultūra buvo sunaikinta iš stepių užplūdus indoeuropiečiams – Kurganų kultūros (4500–2500 m. pr. Kr.) žmonėms, įtvirtinusiems naują visuomenės sąrangą, iki šių dienų persmelktą patriarchalinio modelio.
Žymus JAV mokslininkas, mitologijos ir religijotyros specialistas Džozefas Kempbelas (Joseph Campbell) yra sakęs, kad M. Gimbutienės darbai prilygsta Rozetos akmens hieroglifų iššifravimui.
„Parodos eksponatais tapo šias dvi – matristinės Senosios Europos egzistavimo ir Kurganų kultūros invazijos – hipotezes simbolizuojančių artefaktų 3D kopijos: visame pasaulyje žymios, Deivių, moters kultą menančios Vilendorfo skulptūrėlės modelis ir karingųjų stepių klajoklių į Europą atnešto naujo ginklo – laivinio kovos kirvio – modelis.
Parodoje pristatomi specialiai atrinkti, reti kadrai iš Gimbutų šeimos nuotraukų kolekcijos, už tai esame ypač dėkingi Marijos Gimbutienės dukrai Živilei Gimbutaitei“, – kalbėjo parodos koordinatorė.
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Generalinė konferencija M. Gimbutienės šimtmetį yra įtraukusi į sukakčių, su kuriomis UNESCO siejama 2020–2021 metais, sąrašą. Todėl pirmiausia muziejaus parengtą kilnojamąją parodą ketinama pristatyti UNESCO būstinėje Prancūzijoje, o po to ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Projektą inicijavo ir finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, parodos tekstus kūrė Darius Sužiedėlis, parodos dizainerė – Laura Grigaliūnaitė, architektė – Ieva Cicėnaitė. Parodą parengė LNM.
Kilnojamoji paroda Prancūzijoje ir JAV yra vienas iš kelių M. Gimbutienės metams skirtų ir juos užbaigsiančių renginių.
Rugsėjo 22 d. LNM lankytojus pakvies į tarptautinę parodą „Deivės ir kariai“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama Europos muziejuose saugoma unikali medžiaga, įkvėpusi žymiąsias prof. M. Gimbutienės hipotezes.
O rugsėjo 23–24 d., Lietuvos mokslo tarybai parėmus, Vilniaus universitetas drauge su LNM, Lietuvos archeologų draugija ir Lietuvos mokslų akademija surengs tarptautinę konferenciją „Atgimstanti Senoji Europa“, skirtą šios mokslininkės 100-osioms gimimo metinėms.
Parengta pagal LNM pranešimą
Kaip įsirengti namus lietuviškai:
ht tps://perkunonamai.blogspot.com
1955 m. į ALTAJŲ KRAŠTĄ atvyko Leningrado archeologijos Profesorius Sergejus Ivanovičius Rudenko!
Jis Altajų krašte, atidenginėjo kurganus nuo caro laikų! Prie Ongudajaus kaimo esančio kurgano ( nuo liet. – kur ganosi žirgai) 1955 metais teko paplušėti ir man. Pertraukų metu Profesorius nuolat “porindavo” apie senovę ir įvairius nutikimus jo ilgametėje karjeroje. Nuo to laiko archeologija nesvetima ir man.
Dar daugiau! Šie “kursai” archeologijos srityje, man padėjo ne tiktai ATRASTI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, bet ir pažinti : Kas ir kodėl Žemėje vyko? Kas ir kodėl Žemėje vyksta? Bei kas ir kodėl Žemėje vyks ateityje?”
O tai pat ir tai, kad mūsų protėviai, nuo 12 000-jų metų, ant ŽIRGŲ, su SAULĘ vyko, nuo Japonų jūros, per Himalajų kalnus, per Kinijos stepes, o vėliau ir nuo RAMIOJO VANDENYNO iki ATLANTO!
Beja, visur mūsų protėviai, paskui savę, palikdavo VALDOVŲ RIKIŲ KAPUS, KURGANAIS VADINAMUS!
Eidami per Vakarų Europą, mūsų protėviai daėjo iki SVIETO galo ir pagimdė GALUS, o vėliau ir ANGLUS! Apie tai skaitykite vokiečio rašytojo Fridriko Šlėtės knygoje “Nuo ALEZIJOS iki PERGAMO”I. iki .
Laikas mokslininkams žinoti, kad KURGANAI – NUO LIETUVIŠKO ŽODŽIO – KUR GANOSI ŽIRGAI?!
LIETUVIŲ PROTĖVIAI NUO SENO GARBINDAVO SAULĘ ir ŽIRGUS! JIEMS SAULĖ BUVO DIEVAS! O DIEVAS – SAULĖ! LIETUVIAI NUOLAT SU SAULĘ ir žirgais, nuolat KILNODAVOSI NUO RAMIJO VANDENYNO IKI ATLANTO IR ATVIRKŠČIAI – NUO ATLANTO – IKI RAMIOJO!
JAU YRA PAŽINTAS MŪSŲ PROTĖVIŲ KELIAS NUO JAPONŲ JŪROS, – per INDIJĄ, KINIJĄ, ALTAJŲ KALNUS, RYTŲ EUROPOS STEPES – RYTŲ EUROPĄ, ir VAKARŲ EUROPĄ iki ATLANTO VANDENYNO, KUR DAĖJĘ IKI SVIETO GALO – PAGIMDĖ GALUS – ANGLUS ( NUO ATRASTOS ANGLIES) ir eidami ATGALIOS – PER RYTŲ EUROPĄ, IKI MAŽOSIOS AZIJOS – GALAMS – GALUI –
Mažojoje Azijoje, pastatė paminklą! Šį kelią knygoje “NUO ALEZIJOS IKI PERGAMO” įamžino vokiečių istorikas FRIDRIKAS ŠLETĖ !
GARBĖ LIETUVIŲ PROTĖVIAMS ir FRIDRIKUI ŠLETĖ!
ar keliaus ir šis dok. filmas
▪ Ženklai už laiko ribų. Archeologės Marijos Gimbutienės istorija
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000156854/zenklai-uz-laiko-ribu-archeologes-marijos-gimbutienes-istorija
(Dok. filmas. JAV. 2003 m. Rež. Donna Reed)
?
Ko gero, Lietuva neįpirks teisių jį pa rodyti parodų lankytojams?