Šį šeštadienį, rugpjūčio 7 dieną, į Smiltynę užsuks dešimtasis Lietuvos muziejų kelias. Čia įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus kviečia į pasivaikščiojimą su pašnekesiu „Senojo Smiltynės parko beieškant“.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės šis Lietuvos muziejų asociacijos vykdomas projektas šiemet atsigręžė į istorinių parkų ir sodų kultūrinę atmintį – įvairiomis formomis Lietuvoje muziejai pasakoja apie jų kūrėjus, istorijas ir, deja, sunykimo pavojus.
– Istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje – Europos kultūros forma, kurianti rojaus vaizdinį, tobulumo reginį, ypatingą nuostabią meno erdvę, kur kultūros formos (architektūra, skulptūra, mažoji plastika, dekoratyvioji konstrukcija ir pan.) ir gamtos menas (augmenijos prancūziškoji simetrija ir angliškasis natūralizmas, vandens telkiniai, fontanai) yra vientisas sukurtos kultūrinės tikrovės audinys, – pasakojo muziejaus direktorė.
Tačiau Smiltynės ir visos Kuršių nerijos apželdinimo istorija iškrenta iš šio romantiško konteksto.

Pasak istoriko, leidėjo Kęstučio Demerecko, Kuršių nerija, kokią mes ją matome dabar, yra sukurta žmogaus.
– Viskas prasidėjo 1770 metais, kai didelė kopa Smiltynėje paplauta griuvo ir užpylė visą uosto įplauka, – pasakojo Kęstutis Demerckas. – Du mėnesius laivai negalėjo nei įplaukti, nei išplaukti iš uosto. Tik tada buvo pradėtas želdinti pats Smiltynės ragas ir po truputį – visa Kuršių nerija.
Todėl ją galime vadinti parku. Tačiau jis atsirado ne dėl rekreacijos poreikio, kaip kiti, o ne dėl praktinių sumetimų.
Sužėlę gojeliai leido kurti pasivaikščiojimo takus Smiltynėje, vėliau jau buvo pastatytas Kurhauzas, prie jo – jachtų prieplauka, estrada ir kelios kavinės. Taip nuo XIX a. vidurio Smiltynė tampa kurortu.
Pašnekesys su pasivaikščiojimu „Senojo Smiltynės parko beieškant“ prasidės 10.45 val.
Pirmoje renginio dalyje jaukiame Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos sodelyje dalyviai bendraus su istorikais, kraštotyrininkais, Kuršių nerijos nacionalinio parko žinovais, vyks pažintis su Smiltynės parko istorija ir dabartimi, bus skanaujama arbata su medumi (būtina atsinešti savo puoduką!).

Lankytojų lauks varžytuvės, kuriose teks atsakyti į paruoštus klausimus, ir lauks apdovanojimai.
Vėliau dalyviai leisis į kelionę senojo Smiltynės parko pėdsakais.
Kartu su trimis patyrusiais vedliais – istoriku, kraštotyrininku, leidyklos „Libra Memelensis“ vadovu Kęstučiu Demerecku, Klaipėdos universiteto lektoriumi, biologu, Klaipėdos miesto želdynų priežiūros komisijos nariu Egidijumi Bacevičiumi bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaite – vyks ekskursija pėsčiomis nuo Kopgalio karantino stoties iki Smiltynės jachtklubo.
Šių metų Lietuvos muziejų kelias Valstybės dienos išvakarėse kelionę pradėjęs Palangos Tiškevičių rūmų terasoje ir atvėręs „istorijos langą“ į pasaulinio garso prancūzų kraštovaizdžio architekto ir parkų meno teoretiko Eduardo Fransua Andrė (Édouard François André, 1840–1911) kūrybos kelią, tradiciškai keliauja per visus etnografinius regionus ir užsibaigs konferencija Užutrakio dvaro sodyboje.
Pasaulinę turizmo dieną, rugsėjo 27-ąją, konferencija, skirta aptarti, kuo išskirtiniai yra mūsų istoriniai sodai ir parkai, kaip tinkamai juos saugoti ir prižiūrėti, kokia yra Europos ir pasaulio patirtis prižiūrint ir atkuriant istorinius želdynus; pasvarstyti, ar kultūrinis kraštovaizdis – vertybė, kurią reikia išsaugoti, o gal pakeisti?
Programa:
10.30 kelto reisas iš Senosios perkėlos (Danės g. 1) į Smiltynę;
10.35 autobuso reisas iki Etnografinės pajūrio žvejo sodybos;
10.45–11.00 pasisveikinimo arbata;
11.00–12.30 Smiltynės parko istorijos pristatymas. Susitikimas su K. Demerecku, istoriku, kraštotyrininku, leidyklos „Libra Memelensis“ vadovu, E. Bacevičiumi, KU lektoriumi, biologu, Klaipėdos miesto želdynų priežiūros komisijos nariu bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaite.
12.30–13.50 ekskursija „Senojo Smiltynės parko beieškant“ nuo Kopgalio karantino stoties iki Smiltynės jachtklubo. Patariama: patogi avalynė, galvos apdangalas nuo saulės, rūbai ilgomis rankovės pasivaikščiojimui miške.
Saugojant gamtą, prašoma atsinešti savo puodelį.
Būtina registracija: čia.