Geresnė Vilniaus miesto sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, efektyvesnė sveikatos priežiūros įstaigų veikla, optimizuota teikiamų paslaugų apimtis ir struktūra miesto pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyje, – tokiems pokyčiams pasirengta po to, kai kovo mėnesį miesto Taryba priėmė sprendimą pritarti kelių Vilniaus poliklinikų reorganizavimui.
Šiandien, po atliktų privalomų procedūrų, miesto Taryba galutinai patvirtino reorganizaciją: Lazdynų poliklinika prijungiama prie Karoliniškių poliklinikos, o Naujininkų poliklinika – prie Naujosios Vilnios poliklinikos.
Karoliniškių ir Naujosios Vilnios poliklinikos vadovai reorganizacijos tikslus ir būsimus pokyčius iš anksto aptarė su visais Lazdynų ir Naujininkų poliklinikos darbuotojais. Atlikti ir būtini pasirengimo reorganizacijai teisiniai veiksmai: parengti po reorganizavimo veiksiančių Karoliniškių ir Naujosios Vilnios poliklinikų įstatai, suderintos Lazdynų bei Naujininkų poliklinikų reorganizavimo sąlygos.
Ligoniams dėl šių reorganizacijų nesikeis nei šeimos gydytojas, nei paslaugos teikimo vieta, išskyrus tik naujai atsirandančias paslaugas. Iki šiol konkuravusios Lazdynų ir Karoliniškių poliklinikos, medicinos įstaigų vadybos specialistų vertinimu, tik laimės, iš dviejų gydymo įstaigų perėmus stipriausius, inovatyviausius sprendimus, sutelkus geriausius specialistus, o kartu ir finansus bei medicinos išteklius.
Tuo tarpu gyventojai ir toliau šalia savo namų turės pasirinktus šeimos gydytojus, gydytojus konsultantus, laboratoriją, gydytojus odontologus, rentgenologinių tyrimų galimybę bei visus kitus specialistus.
Kartu jie gaus daug naujų paslaugų, kurių iki šiol Lazdynų poliklinika dėl ribotų finansų, specialistų trūkumo, galiausiai – ribotos infrastruktūros, negalėjo pasiūlyti. Jos bus teikiamos Karoliniškių poliklinikos patalpose. Sujungus Karoliniškių ir Lazdynų poliklinikas naujos įstaigos pacientų skaičius viršys 85 tūkst.
Planus sujungti Naujininkų ir Naujosios Vilnios poliklinikas nulėmė šių įstaigų dydis ir panašumas. Būdamos mažos, abi jos susiduria su panašiomis problemomis teikiant paslaugas gyventojams – trūksta tiek šeimos gydytojų, tiek ir antrinio lygio gydytojų specialistų paslaugų, nes sunku užtikrinti visų reikiamų specialistų visą etatinį krūvį bei apskritai juos pritraukti darbui. Stringa ir šių įstaigų modernizacija, medicininės įrangos atnaujinimas.
Tikimasi, kad sujungus jas į vieną juridinį asmenį (bet nekeičiant fizinės jų vietos) visos šios problemos bus išspręstos, o per tai ir pagerės paslaugų prieinamumas. Jungtinė poliklinika galės stiprinti medicininio personalo pritraukimą: aktyviai ieškoti jaunų specialistų, motyvacinėmis priemonėmis pritraukti perspektyvius gydytojus specialistus ir slaugos specialistus.
Numatoma, kad dalis paslaugų (šeimos gydytojų, kai kurių gydytojų specialistų) būtų dubliuojama, tačiau dalis antrinio lygio specialistų teikiamų paslaugų bus koncentruojama vienoje iš teikimo vietų, kur bus sutelkta reikiama medicininė įranga. Tai leis efektyviau panaudoti abiejų įstaigų išteklius, nedubliuoti kai kurių paslaugų bei kai kurių veiklų (pvz., įsteigiant bendrą abiem įstaigoms laboratoriją, apjungiant IT infrastruktūrą bei įkuriant bendrą skambučių centrą), taip pat racionaliau naudoti ribotus finansinius išteklius. Preliminarus prisirašiusių pacientų skaičius viršytų 46 tūkst. Šiuo metu abi įstaigos jų turi maždaug po 23 tūkst.
