Vilniaus stoties rajonas artėja prie didelių pokyčių – įvairių sričių ekspertai atliko daugiau kaip 30 ha rengiamo teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) ir pateikė savo rekomendacijas. Iš pateiktų trijų teritorijos planavimo derinių jie išskyrė antrosios alternatyvos kryptį, kuri numato nuosaikų visos teritorijos atnaujinimą.
Pagrindiniai šios alternatyvos taškai – naujas integralus visuomeninio susisiekimo centras Stoties aikštėje, kur keleiviams patogiu atstumu išdėstytos traukinių ir autobusų stotys, o virš bėgių įrengta nauja jungtis, kuri sujungtų Senamiestį ir Naujininkus. Teritorijoje taip pat siūlomos žaliosios erdvės ir Šv. Stepono gatvę pratęsianti papildoma pėsčiųjų ir dviratininkų jungtis su Naujininkais.
Vertintos 3 teritorijos atnaujinimo alternatyvos (https://vilnius.lt/lt/2020/05/29/stoties-rajono-konversija-savivaldybe-pakartotinai-su-vilnieciais-aptars-3-alternatyvas/3/) ir jų įtaka aplinkai gamtiniais, urbanistiniais, kultūros paveldo, ekonominiais ir socialinės gerovės kriterijais.
Ekspertų geriausiai įvertinta ir daugiausiai balų surinko antroji alternatyva, kuri, numatoma, turėtų didžiausią teigiamą poveikį aplinkai, ekonomikai ir socialinei gerovei.
Mažins taršą, formuos jungtis ir viešąsias erdves
Urbanistiniu požiūriu, pasak ekspertų, šioje alternatyvoje reikšmingai įprasminamos formuojamos urbanistinės ašys, gatvių tęsiniai, tiltai su viešųjų erdvių arba statinių akcentais. Stoties funkciniai komponentai išdėstyti efektyviausiu ir patogiausiu keleiviams linijiniu principu, o suformuota Stoties aikštė atitinka daugiausiai gyvybingai viešajai erdvei priskiriamų parametrų, be to, formuojamas nuoseklus viešųjų erdvių tinklas jungiantis pėsčiųjų, dviratininkų srautus.
Taip pat antrojoje alternatyvoje numatyti sprendiniai prisidės prie darnaus judumo vystymo teritorijoje ir visame mieste, reikšmingai sumažės teritorijos tarša.
Nuosaikus atnaujinimas
Antrojoje alternatyvoje Stoties aikštėje numatomas naujas viešojo transporto susisiekimo paslaugų mazgas. Jame sutelkiamos pagrindinės funkcijos ir sukuriama galimybė miesto iniciatyva organizuoti vieningą keleivių aptarnavimo centrą, kuris turėtų tiesioginę jungtį su pietine miesto dalimi – Naujininkų rajonu. Pelesos g. trasa keičiama, esamoje trasoje kuriama linijinė rekreacinė erdvė, kurioje išlaikomas visuomeninio transporto eismas. Šiaurinėje gatvės pusėje siūlomas didesnio mastelio, apimties ir intensyvumo užstatymas. Vyraujantis užstatymo tipas – atviras perimetrinis, formuojantis nedidelio mastelio kvartalus su viešosiomis erdvėmis, kurios jungiasi su būsima Pelesos g. rekreacine teritorija.
Šiaurinėje teritorijos dalyje ties Geležinkelio g. siūlomas didesnio mastelio, apimties ir intensyvumo užstatymas. Vyrauja uždaro perimetrinio užstatymo tipo pastatai, formuojantys Naujamiesčio istoriniam užstatymui būdingą viešųjų-privačių erdvių charakterį.
Vakarinėje dalyje siūloma išskirtinai rekreacinio tipo papildoma jungtis per geležinkelio teritoriją – pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas viadukas, atkartojantis buvusią istorinę miesto gatvių trasą.
Visuomenė kviečiama susipažinti ir teikti pasiūlymus
Susipažinti su SPAV ataskaita bei jos metu nagrinėtomis teritorijos pertvarkos alternatyvomis galima nuo 2020 m. liepos mėn. 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. 18 d. planavimo organizatoriaus interneto svetainėje (www.vilnius.lt) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS, www.tpdris.lt).
Susiję straipsniai:
- Verta žinoti: dėl varlių bus uždaryta viena Vilniaus gatvė
- Keisis eismas Vilniaus senamiestyje
- Atidaryta nauja Vilniaus vakarinio aplinkkelio dalis (nuotraukos)
- Vilniaus senamiestyje – mažiau eismo, daugiau erdvės pėstiesiems
- Vilniaus savivaldybė paskirs pusę milijono menininkams, norintiems pagražinti miestą
- Vilniaus oro kokybei gerinti skirta 2,6 mln. eurų ES paramos
- Vilniuje Švitrigailos gatvė bus atnaujinama pagal naują specialią technologiją
- Sukčiai „dirba“ ir keliuose
- Vilniuje pradėtas sankryžų atnaujinimas
- Akcija – „Nepirkime plastikinių maišelių, tausokime gamtą!“
- Nurimus vėjui sostinę užklojo smogas
- Didmiesčių gyventojai turi ruoštis eismo spūstims: grįžta studentai
- Pasiūlymai Lietuvai: atrasti tapatybę ir tapti kokybiškų paslaugų šalimi
- Veiksmų dėl Astravo AE koordinavimo grupė domėjosi Baltarusijoje statomos AE keliamomis grėsmėmis
- Vilniuje – 80 aikštelių nupuoštoms eglėms surinkti
- Labiausiai užterštos vietos sostinėje – šalia didžiųjų eismo arterijų
- Vilniuje eismo situaciją nuo šiol galima pasitikrinti išmaniaisiais telefonais
- Vilniuje įrengta moderniausia šalies perėja
- Apie Baltijos jūros problemas pamąstyti ragins klozetai Vilnelėje
- Vilniuje renkasi kosmoso technologijų įžymybės
- Naujas sankryžų ženklinimas Vilniuje pasiteisino
- Artėja didysis lietuviškų spektaklių vitrinos savaitgalis
- Seimas pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
- Netyla diskusijos dėl žaliųjų rodyklių, ministerija trečiadienį priims naują nutarimą
- Vilniuje – laikini eismo pakeitimai
Svarbu dabar daug daug visko pradėti. Ar s-bės biudžetas tiek paveš, ar bus įmanoma nevilkinant, laiku viską pabaigti, ar nesikartos pradėtų ir nebaigtų stadiono, plaukimo baseinų istorija – nesvarbu. Juk ne iš savo kišenės mokės, ne savoje kišenėje nuostoliai. Įv. įmonės gauna daug užsakymų, vadinasi, iš jų irgi šio bei to partija ar kai kurie jos nariai agitacijos metu bei per rinkimus gali tikėtis?
Kur Vilniuje matyta, kad per tuos 30 metų būtų statyta, tvarkyta už valstybės ar savivaldybės lėšas. Ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum. Jame kaip ir viskas dygsta iš privataus kapitalo lėšų. Stadionas valstybės taip ir nepradėtas statyti, be to, kaip buvo galima suprasti, didžioji dalis jam reikalingų lėšų taip pat būtų buvę privačios. Tad, klausimas, ar paveš savivaldybės biudžetas stoties rajono pokyčius, retorinis.
Va, Kaunas, kaip galima suprasti, tai stato ir infrastruktūras rausia už valstybės lėšas. Neseniai Skvernelis jam dar papildomai 27 mln. pamėtojo. Arba štai -gal 600 ha Kauno LEZ’ui už valstybės (taigi Vilniaus ir kitų uždirbtas) lėšas visą infrastruktūrą įtaisė ir dar europos vėžės geležinkelį rengėsi privesti. Gi Vilnius per tuos 30 metų išnaudojamas tarsi būtų ne valstybės sostinė, o kokia svetima Lietuvos kolonija.
Štai ir dabar – nauju ES finansavimo septynmečiu pagal Lietuvos valdžios valdymo sprendimus projektai Vilniuje galės būti finansuojami ES lėšomis tik 40%, kai Kaune – 85%. Tuo yra įteisinta Vilniaus gyventojų diskriminacija – pažeista Konstitucija. Šimašius, kaip tylėjo tokiais atvejais, taip tyli, Prezidentas regis į komunizmo kūrėjų praktiką nusižiūrėjęs valdo…
„o virš bėgių įrengta nauja jungtis, kuri sujungtų Senamiestį ir Naujininkus“ – ak, ta nauja jungtis, tas kosminis projektas – saldusis kąsnelis (kam?), juk dabar neįmanoma iš Senamiesčio patekti į Naujininkus, tiesa?