Č. Iškauskas. Pabėgėliai – žalieji žmogeliukai?

Po Valstybės dieną mus užplūdusios patriotinės euforijos teko vėl sugrįžti į realią kasdienybę: pabėgėliai. COVID-19 tarsi ir išsikvėpė, nors štai į plaučius jau įkvepiame koronaviruso DELTA atmainą. Tačiau ką per dvi savaites Lietuvai ištaisė ūsuotasis gudų kaimynas, iš tiesų tapo tikra bomba.

Daugiau kaip pusantro tūkstančio Lietuvos sieną kirtusių pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, Afrikos, Azijos šalių (maždaug virš 100 kasdien) be didelio vargo pateko į mūsų šalį per skylėtą, per 31-rius metus bemaž reikiamai nesaugotą rytinę ES ir NATO sieną. Priglausti, siųsti atgal, permesti į Vakarus, integruoti Lietuvoje? Netekusiai vilties ramiai atostogauti šią kaitrią vasarą valdžiai teko nepaprastas uždavinys.

Vieni tos valdžios gaili, ją užjaučia, kiti siūlo atsistatydinti, tarsi ateisiantys turi burtų lazdelę. Priviso ir mokytojų. Visus juos pralenkė Lietuvos banko – valstybės įstaigos – valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, per LRT radiją pareiškęs, kad „Europa yra grindų skuduras, į kurį pasaulis nebekreipia dėmesio“. Tai, jo nuomone, lėmė Europos protinis ir ekonominis silpnėjimas. Žinoma, turima galvoje Europos Sąjunga.

Toks bendrijos sumenkinimas nėra neįprastas, tačiau netikėtas iš valstybinės institucijos – monetarinio Lietuvos pamato – atstovo lūpų. Rytoj jis ar koks kitas aukštas pareigūnas leptels: tad pagaliau išstokime iš tos ES…

Bet tame kandžiame pasakyme yra dalis tiesos. Kaip nėra visai nepagrįstas kaltinimas mūsų valdančiajai daugumai, kad ji nuo Aliaksandro Lukašenkos grasinimo tempė tiek laiko, kol pagaliau ryžosi nutarti statyti sieną visame pasienio su Baltarusija ruože – pirmiausiai vadinamą koncertiną – spygliuotos vielos barjerą už 4,84 mln. eurų, o paraleliai – tvorą (už maždaug 37 mln. eurų). Tokia dviguba apsauga nusitęstų visu 550 km perimetru, išskyrus 128 km, kurie eina arba vandens telkiniais, ar per regioninius ir nacionalinius parkus.

Bet ne viskas taip paprasta. Kaip kiekvienoje gremėzdiškoje struktūroje, daug laiko užima tarpžinybinis derinimas, teisės aktų parengimas, tvirtinimas, galų gale, kaip paprastai, savo sunkią leteną uždeda viešieji pirkimai. Koks klerkas nebe reikalo bijo, kad, pažeidęs jų taisykles, jis gali sėsti… O čia dar Seimas atostogų išėjęs… Štai ir juda lyg sraigė tas ilgas biurokratinis karavanas…

Anksčiau profesorius R. Kuodis pasiūlė ir racionalią mintį: migrantus iš Baltarusijos prilyginti „žaliesiems žmogeliukams“, kuriuos prisimename iš Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, ir juos sodinti. Juk tuomet, 2014 m., V. Putinas taip teisino jų atėjimą į pusiasalį: tai ne kareiviai, kamufliažinę uniformą galima nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje… „Per naktį priimk įstatymą, kad tie žmonės nebešeriami kažkur Pabradėje, bet jie yra sodinami, nes supranta, kad jie yra dalis žaidimo diversijos prieš Lietuvą“, – įpykęs aiškino bankininkas.

Aišku, jausmams čia ne vieta, ir R. Kuodžio retorika primena Gariūnų moteriškės reikalavimą. Tarsi jis nežinotų, kad egzistuoja ES Pagrindinių teisių chartija, papildyta 2016 m., arba dar 1951 m. Jungtinių Tautų Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso. Pavyzdžiui, chartijos 19 str. sako, kad kolektyvinis pabėgėlių išvarymas yra draudžiamas. Su šia teisine kolizija susidūrė Turkija, kurioje 2015 m. duomenimis pabėgėlių yra apie 4,1 mln. ir ta dalis sudaro 5 proc. visų šalies gyventojų.

Svarstant valstybiškai, Lietuvai reikėjo ieškoti kitų pabėgėlių krizės sprendimų. Gaila, kad jų imta ieškoti pavėluotai, o visuomenei iki šiol jie nebuvo aiškinami. Tik dabar pagaliau atsirado spygliuotos vielos, savaitgalį pasienį ėmė kontroliuoti ir kariuomenė. Vidaus reikalų ministrė sako turinti A, B ir C planą pabėgėlių srautui sustabdyti. Užsienio reikalų viceministras specialiesiems pavedimams vyksta į Iraką, Turkiją, kitas šalis, kad joms perduotų žinią, jog migrantai netikėtų A. Lukašenkos pažadais, kad jų vyriausybės padėtų suvaldyti pabėgėlių srautą, kuris neša pelną Baltarusijos lyderio statytiniams, o atvykėlius palieka likimo valiai.

Suprantama, L. Linkevičiui tai sunki užduotis, bet patyręs diplomatas įrodė, kad su jomis sugeba susidoroti. Tačiau buvęs užsienio reikalų ministras perspėjo, kad pabėgėlių avantiūra A. Lukašenka ir V. Putinas neapsiribos. Galima laukti didesnio kontrabandos srauto, o juk rugsėjį vyks bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-21“, tad tikėtini įvairūs provokaciniai modeliai, kurių režisierius sėdi ne Minske, o Maskvoje.