Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fojė veikia nauja mažoji paroda apie senąsias vaistažolių knygas (iš serijos „Bibliopolio žvaigždynas“).
Jos centre – rankraštinė, vadinamoji Vilniaus, žoliaknygė – Maskvos kunigaikštystėje rengto Lečebniko pagal Liubeke 1492 m. išspausdintą „Sveikatos sodą“ (sveikatos žinyną, enciklopediją) XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios nuorašas.
Šios knygos skaitytojai galėjo rasti žinių, kaip gydyti kūno skausmus, opas, sulaužytus kaulus, įvairias žaizdas ir pan., sužinoti daug kitų naudingų dalykų, pavyzdžiui, kodėl žmogus miršta, būna nekenčiamas arba, atvirkščiai, mylimas.
Knyga sukurta ne Lietuvoje, bet yra tinkamas rankraštinės mokslinės knygos funkcionavimo spausdintinės knygos epochoje pavyzdys, kai abu rašytinės žinių sklaidos būdai (rankraštinis ir spausdintinis) glaudžiai susipina.
Parodoje taip pat rodomos kitos senosios žoliaknygės su ranka spalvintomis augalų iliustracijomis: XV–XVIII a. herbariumai, Hortus sanitatis ir pan.
Herbarium, Hortus sanitatis, Travnik, Zelnik, Lečebnik – tokiais ir panašiais vardais Viduramžiais ir vėliau buvo vadintos žoliaknygės – iliustruoti augalų (ypač vaistažolių) žinynai. Kartais jos tapdavo ištisomis sveikatos enciklopedijomis.
Viena žymiausių – XIV a. vokiečių mokslininko Konrado iš Megenbergo (1309–1374) parengta „Gamtos knyga“ (Das Buch der Natur) – pirmoji gamtos istorijos enciklopedija vokiečių kalba su botaninių iliustracijų medžio raižiniais.
Tokius sveikatos žinynus imta vadinti „Sveikatos sodais“ (Hortus sanitatis). Ypač jie išgarsėjo XV a., atsiradus spaudai. Rankraštinių knygų rengėjai, ranka perpiešdami vaistažolių piešinius, kartais netyčia pridarydavo klaidų – vaistažoles buvo nesunku supainioti.
Spausdintinės knygos tokios bėdos išvengė, tad jau inkunabulų epochoje herbariumai ir „Sveikatos sodai“ tapo itin paklausūs. Manoma, kad tokį herbariumą ar vieną iš Hortus sanitatis savo bibliotekoje turėjo ir Vilniaus vaivada bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Albertas Goštautas (apie 1480–1539 m.).
Daug vaistažolių knygų buvo išleista Vokietijoje XV a. 9–10 dešimtmečiais. Vaistažolių iliustracijos inkunabuluose davė pradžią moksliniam vaistažolių tyrimui.
Kirilica rašyti ar spausdinti herbariumai buvo vadinami lečebnikais, travnikais, zeleinikais. Travnikas – tai speciali žoliaknygės rūšis apie nuodingus augalus. Ir travnikai, ir zeleinikai buvo laikomi stebuklinėmis knygomis, nes gydomųjų augalų aprašymai buvo siejami su užkalbėjimais ir raganavimu.
Parodą parengė: dr. Rima Cicėnienė, dr. Alma Braziūnienė ir Kotryna Rekašiūtė.
