Aplinkos apsaugos departamentas, nustatęs, kad į Nemuną nuolat patenka naftos produktų, kuriais užterštas aplinkinės teritorijos gruntas bei gruntiniai vandenys, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas skubiai spręsti klausimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nurodytoje vietoje ir imtis visų įstatymuose numatytų priemonių Nemuno taršai naftos produktais lokalizuoti, kad būtų nutraukta daroma žala aplinkai ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai.
Dėl taršos šioje vietoje į Kauno aplinkos apsaugos inspekciją gyventojai ėmė kreiptis balandį. „Pakrantėje ties geležinkelio tiltu, Juozapavičiaus prospekte, vykdėme nuolatinius patikrinimus ir nustatėme, kad į Nemuną patenka skalūninė alyva.
Dėl praeityje čia veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos šiuo naftos produktu užterštas aplinkinės teritorijos gruntas (Juozapavičiaus pr. ir Nemuno krantinė) bei gruntiniai vandenys“, – sako Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Rasa Žitkevičiūtė.
2021 m. balandžio 6 d. Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų laboratorijos paimtuose nuotekų mėginiuose buvo nustatyta didelė naftos angliavandenilių koncentracija, daug kartų viršijanti paviršinėse nuotekose galimą išleisti į aplinką naftos produktų koncentraciją.
„Be to, nustatyta, kad šis žemės sklypas priklauso trims atskiriems savininkams. Tam, kad į Nemuną tarša liautųsi, sklypų savininkams taip pat buvo parengti privalomieji nurodymai dėl užterštos teritorijos tvarkymo plano“, – teigia R. Žitkevičiūtė.
Ekstremaliąją situaciją siūloma skelbti vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų tipinių nuostatais.
Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų tipinių nuostatais – Commission on Extreme Situations? Jes. Lokalizuoti? Jes. Tarp kitko, Vikipedijos straipsnyje apie lietuvių kalbą (!) rašoma: „Sustiprėjus kalbos purizmui J. Jablonskis aktyviai kūrė naujadarus“. Purizmui! Ne gryninimui, o purizmui. Jes? Jes!
Jū per smarkiai emocijate ir mūsų langvidžą per daug purinate.
🙂
Taip, Jūs teisi. Tas kabinėjimasis – nieko gero. Šiuo metu skaitau vieną knygą (tingiu dėti kabutes): tuščia signifikacija, tuščia intuicija, intencionali sąmonė, intencionalumas, ikireflektinis patyrimas, refleksija, reflektuoti, redukcija, konstituoja, tos pačios spalvos percepcijos, verifikuojamasis principas, kvestionuoti mokslo prielaidas, sąmonės imanencija ir t.t., ir pan. Autoriai lietuviai, gera knyga, bet daug ką (suprantu, kad ne viską!) buvo galima parašyti be, labai atsiprašau, išsidarnėjimų. Kur gi ta lietuviškoji filosofijos terminija?
Manęs čia niekas nesupranta! Aš jam pritariu, o jis va, kaip…. 🙁 🙁 🙁
O aš vienos LRT laidos metu supratau, jog teisinga yra sakyti emociju. Pvz., emociju baimę, ar ktk. emociju.
Va, dabar per LRT R garbioji lituanistė L.V. aiškina apie kalbos RESURSUS (net kelissyk pakartojo).
Daiktiniai įrodymai. Ved. Aidas Puklevičius
Kalbos vėjai: apie keiksmus ir linksnius su sociolingviste Loreta Vaicekauskiene.
– lrt.lt/mediateka/audio/daiktiniai-irodymai
Moteris, kaip ir tas sovietmečio LRT TVR vadas, įsitikinusi, kad savo kalbą pagal ,,civilizuotesnių”, t.y., užsienio šalių kalbas reikia ,,gerinti”…
🙂