Prigimtinės kultūros puoselėtojai liepos 6-osios – Valstybės dienos – šventę surengė ant iki šiol nežinomo, tą pačią dieną atrasto Kauno piliakalnio! Jis yra Marvelės priemiestyje, ant miesto ribos su rajonu.
Piliakalnio bruožus – pylimą, aikštelę, stačius šlaitus pirmasis pastebėjo ir apžiūrėjo apeivis, aplinkosaugininkas Giedrius Vaivilavičius. Šventės dieną, skambant dūdmaišio garsams jis iš titnago įskėlė kibirkštį ir ant akmenų pakelto nedidelio padėklo įkūrė ąžuolinėmis malkomis kurstomą ugnį. Taip Marvelės piliakalniui buvo sugrąžina gyvybė, Kaunui – dalelė brangiausios atminties.Marvelės piliakalnis yra Nemuno slėnio aukštumose. Iš šiaurės, rytų ir vakarų 7–11 x 39 m dydžio piliakalnio aikštelę saugo stačiašlaitės griovos, nuo pietų pusės gina 15 m ilgio, 1–2,5 m aukščio pylimas. Duobėse ant pylimo matyti perdegusio molio tinko trupinių, taigi, gilioje praeityje, prieš tūkstantį ir daugiau metų ant piliakalnio būta gynybinių įtvirtinimų.
Marvelės piliakalnis – jau septintasis Kauno mieste. Jis kaip ir Vieškūnų, Aukštųjų Šančių, Pajiesio, Marvos dvaro ir Veršvų piliakalniai yra Nemuno krante. Į šiaurę – šiaurės vakarus nuo Marvelės piliakalnio yra archeologų plačiai tyrinėtas to paties pavadinimo kapinynas. Jame, matyt, savo laiku ir buvo palaidoti Marvelės piliakalnio įkūrėjai ir gynėjai.
Įdomus faktas, kad prieš tris mėnesius mokomosios studentų iškylos metu taip pat buvo rastas naujas piliakalnis Vilniaus mieste, Gariūnų priemiestyje.
Susiję straipsniai:
- Bergeno lietuvių bendruomenė atšventė Lietuvos valstybės dieną (nuotraukos)
- Kaune pastatytas kruizinis laivas „Perlas“ pradeda keliones Nemunu (nuotraukos)
- Šalčininkų rajone policijos pareigūnai, Lietuvos valstybės vėliavų neišsikėlusiems gyventojams, įteikė trispalves
- Ekoturizmas Kaune įgauna pagreitį
- A. Patašius. 1956 metų Vėlinės Kaune
- Vasario 16-oji Kaune: vienybė, praeitis, dabartis
- Savaitgalį Kaune šurmuliavo viduramžių šventė „Hanza Kaunas“ (nuotraukos, video)
- Menininkai kviečiami dalyvauti istorijos festivalyje „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812 m.“
- Lietuvos vėliava skraidė padangėje virš sostinės (nuotraukos)
- Iš Kauno Nemuno salos baigtas vežti dumblas
- Zapyškį ir Kulautuvą bus galima pasiekti laivu (nuotraukos)
- Pramoginiai laivai plauks ir Nemunu, ir Nevėžiu
- Siekiama išvystyti baidarių trasą nuo Panemunės šilo iki „Combo“
- Į Birštoną iš Kauno bus galima nuplaukti ir laivu
Marvelės piliakalnio sėkminga Dalia. Jam vis sekasi iš naujo ir iš naujo būti atrastam. Dar smetonmečiu jį tyrinėjo ir aprašė archeologas Petras Tarasenka. Toliau žiūr : K. Bartkaus straipsnį ,,Nepastebėtas piliakalnis ties Kaunu“ Kraštotyra, Vilnius 1963m, psl 110 – 112. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, 1973m Vilnius psl. 96. Paskutinis oficialus dokumentas dėl piliakalnio datuotas 2007-05-03; Nr KPD – RM -367, vadinasi ,,dėl duomenų patikslinimo“. Labai gerai, kag lietuvių prigimtinės kultūros ir senosios religijos puoselėtojai atrado kelią į piliakalnį, atliko ugnies apeigas Dievams ir Deivėms Valstybės dienai pažymėti. Tikiuosi šį kartą jis nebebus pamirštas ir iš naujo vis atradinėti nebereikės.
Marvelės (arba dar vadinamas Marvos) piliakalnis yra jau senokai žinomas, tačiau šis dar nebuvo, bent jau viešai. Nuo žinomo Marvelės piliakalnio naujai aptiktas yra už 1,3 km į rytus. Gal buvo pažymėtas kituose dokumentuose, bet viešai apie tai niekas nežinojo (o gal žinojo ir niekam nesakė?). Gal jį teisingiau būtų vadinti Marvelės II?
Klaunai išsikėlę ne 2000 metų skaičiuojančią vėliavą su vyčiu raudonam fone, bet vos 100 metų teturinčia kažkokią trispalvę.
Gaila, kad autorius nepaminėjo, jog to paties pavadinimo piliakalnis prie Kauno vakarinio aplinkelio jau seniai yra vienas iš tų 6 Kaunio piliakalnių. Jis vadinasi ne Marvos dvaro, bet Marvelės. Naujai atrastąjį gal reikėtų kitaip vadinti, nes klaidinama visuomenė.