Senojo lietuvių-baltų tikėjimo išpažinėjai atsisveikina su dar vienu, vyriausiuoju amžiumi Žemaitijos žyniu Kęstučiu Juškiu. Jo gyvenimo gija staiga nutrūko namuose Lybiškėse, gegužės dvidešimtą dieną. Jam buvo aštuonesdešimt vieneri metai. Tai labai gražus ir prasmingas sutapimas, kad jo žemiškasis gyvenimas baigėsi būtent tuo metu, kai daugelį metų jis gegužės viduryje savo šventovėje švęsdavo meilės deivės Mildos šventę.
Pastaraisiais metais Kęstutis mažai pasirodydavo viešumoje. Prieš keletą metų jam buvo atlikta sudėtinga širdies operacija. Kaskart kalbant prisipažindavo, kad jėgos vis senka. Jo ilgametė bičiulė iš Palangos Danutė Kunčienė pasakoja, kad kelios dienos iki mirties su juo kalbėjosi telefonu. Ji su giliu liūdesiu prisimena, kad tai buvo nuoširdžus ir atviras jųdviejų, nieko blogo nežadantis, ilgas pokalbis. Danutė pasakoja, kad jis buvo puikios nuotaikos, turėjo dar įvairių sumanymų, pats vairavo mašiną, buvo numatęs susitikimus, atostogas Palangoje. Ji sako, kad ,,tai žmogus, kurio darbai ir mokymai lieka mums. Visada jausiu jo tikrą nuoširdžią globą ir žinias, kurias gavau. Dalinsiuosi jomis iki paskutinio atodūsio“.
K. Juškys Tauragės ir Jurbarko rajonų sankirtoje, Ožnugarių kaime, tėvų ir prosenelių gyventose vietose įkūrė Žemaitijos-Ožnugario romuvą. Buvo jos žynys. Romuva su visomis alkomis išsidėsčiusi 10 hektarų miško plote. Įspūdingas miškas pilnas įvairiausių medžių, jame paslaptingai vinguriuoja dvi upės-Upynos, kurios netoliese įteka į Šešuvio upę. Pats atrado šaltinį, kurio niekaip nepavyko atrasti nei jo tėvams nei proseneliams.
Kęstutis domėjosi įvairių senųjų civilizacijų sukurtais akmeniniais dariniais Latvijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Švedijoje. Ne vieną dešimtmetį vežė akmenis į savo mišką ir kūrė, tiksliau, kaip pats sakė atkūrė jame šventovę-Romuvą.
Visą savo sąmoningą gyvnimą paskyrė šventovės kūrimui.Žemaitijos romuvoje iš akmenų įrengė vienuolika alkų, aukurų, įkurdino baltų dievų bei deivių stovylas ir pavadino tą vietą baltų kultūros-gyvybės keliu.
Daug pasakojimų apie paslaptingą Ožnugarių mišką jam papasakojo močiutė. Vienas jų buvo apie tai, kaip vienoje vietoje ji vaikystėje matė ten stovėjusį stuplą, kuris pasak jos buvo „drūc stulps”. Katalikai jį nuvertė ir pastatė kryžių. Kęstutis toje vietoje atstatė medinį stulpą, kuris pasak jo, kuria ryšį su Kūrėju ir pavadino jį ,,Perkūno krustu”.
Prieš 5 metus, su bendraminčių pagalba, įrengė didiulę žinyčią apsuptą aukšta akmenų siena. Visiens padėjusiems įrengti žinyčią, įteikė raštiškas padėkas.
Daug metų tiek pas save, tiek kitur Kęstutis rengė įvairias šventes ir vedė apeigas pagal besisukantį baltų švenčių Rėdos ratą. Kęstutis atlikdavo apeigas taip, kaip jos, jo žinojimu, buvo senovėje atlikinėjamos Vilniuje Šventaregio (ne Šventaragio, kaip jis sakydavo) slėnyje. Suburdavo daugybę žmonių iš įvairių Lietuvos vietų. Savo įkvepiančiais ir paslaptingais pasakojimais apie protėvių pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą atverdavo žmonėms širdis į prigimtinį tikėjimą.
Pastaraisiais metais Ožnugaryje buvo švenčiamos tik meilės deivės Mildos šventės. Į jas jau kvietė tik artimus žmones. Paskutinė šventė įvyko prieš du metus.
Paskutinį kartą su juo kalbėjomės prieš du mėnesius. Tuomet jis sakė, kad su bendraminčiais 150-tyje Žemaitijos šventviečių atkūrė protėvių šventą ugnį. Šventos-amžinos Ugnies paimdavo iš Šatrijos žynio A. Gedvilo (1935-2017) namų žinyčios. Apkalbėjome kad šiemet, liepos viduryje, sukanka dešimt metų kai Medvėgalio alkos kalne atkurta šventa protėvių ugnis ir kaip reiktų tai paminėti.
Visi trys, vyriausieji Žemaitijos žyniai: Ožnugario romuvos žynys K. Juškys, Šatrijos romuvos žynys Adolfas-Adulis Gedvilas (1935-2017) ir Žemaičių alkos žynys Augustas Namrontas artimai bendravo, palaikė vienas kito požiūrius ir pripažino vienas kito žynystę.
Kęstutis kūrė laisvamanių-lietuvos žynių lygą. Kvietė kūrybiškus žmones, kurie nesusieti su religiniais ir pischologiniais įsipareigojimais, burtis, kurti ir puoselėti prigimtinę kultūrą, Taip pat buvo įkūręs baltiškojo pažinimo mokyklą, kurioje mokino ne religinio, kaip jis pats sakė, bet protėvių pagoniškosios pasaulėžiūros ir pasaulėjautos.
Minint Žemaitijos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 800–ųjų metų sukaktį, K. Juškys buvo apdovanotas medalių kolekcija už etnokultūrinę ir etnografinę tiriamąją veiklą, surinktą ir sukauptą medžiagą, jos viešinimą ir sklaidą. Už gimtojo krašto pažinimo organizavimą, etninės kultūros rekonstrukcijos studijas, leidybinę veiklą.
Praitais metais, švenčiant Durbės mūšio minėjimo 760-ąsias metines prie Karšuvos-Ivangėnų piliakalnių Kęstutis atliko galimai paskutinę viešą apeigą pagerbti žuvusius didvyrius-pilėnus. Atlikdamas apeigą kalbėjo: ,,…jau ir mokslininkai pripažįsta, kad niekas iš niekus neatsiranda ir niekas niekur nepranyksta. Prieš susikuriant religijai mirusiųjų ir gyvųjų pasauliai saveikaudavo. Pasaulis buvo vientisas. Vieni nuo kitų gyveno per atstumą ir priešpriešos nebuvo. Vieni kitiems padėdavo, užtardavo. Priešpriešą įvedė religija, save pasatydama kaip tarpininkę tarp dviejų pasaulių”.
Aukodamas ugniai gintarą kreipėsi į Kūrėją, prašydamas ,,kad jis priimtų aukuro Ugnies deivės Gabijos galias, kad atitolintų nuo mūsų kraštų negandas sukurtas žmogaus ir gamtos“. Prašė Kūrėjo, kad jis ,,siųstų mums baltų prigimčiai budingą sveikatą, darną, dorą, sėkmęs meilę ir laimę gyvenimui. Išėjusiems protėviams lemtų šviesią jų lemtį jų kelyje”.
Penktadienio vakarą, besileidžiant saulei, Kęstučio Juškio bendraminčiai susirinko pajūryje, „Žemaičių alkoje” pagerbti jo atminimą. Praitais metais, rugpjūčio mėnesio pabaigoje toje pačioje vietoje, nedideliame artimiausių bičiulių būrelyje Kęstutis atšventė savo aštuoniasdešimties metų sukaktį. Žemaičių alkos žynys A. Narmontas vedė apeigą.
Apeigos įrašą parengė ,,Žemaičių rokunda“.
https://youtu.be/a7Kd8pxvVRE
K. Juškys buvo sukūręs tinklalaidžio svetainę ,,Žemaitijos romuva”. Joje galima rasti nuotraukų, jo rašytų straipsnių.
Tautotyrininkas V. Kašinskas prieš dešimt metų K. Juškio šventovėje nufilmavo ir sukūrė dviejų dalių vaizdo įrašus ,,Žemaitijos romuva”. Jie yra patalpinti „Tautosakos vartų” tinklalaidžio svetainėje:
Atsisveikinimas su Vėlioniu vyks Kaune, Milikonių g. 18, gegužės 24 d., pirmadienį nuo 17 val. ir antradienį iki 14 val. Gegužės 26 d., trečiadienį 12 val. urna su pelenais bus išlydėta į Karmėlavos kapines.
Susipažinau su Žemaitijos Žinyčios žyniu Kęstučiu Kaune, kai jis, kaip lektorius, Kauno tautinės kultūros centre skaitė paskaitą. Kęstutis tada pakvietė apsilankyti pas jį Ožnugario žinyčioje ir aš apsilankiau. Bėgo laikas… Vėliau, apsilankius Punsko Lietuvos žynio Petro-Prattenio šventykloje, pamačiau jos vaizdą tokį, kaip kad Kęstučio akmenų rato žinyčia Ožnugaryje. Panašumas pritrenkiantis. Todėl, pakvietę į svečius Prattenį, Kęstučio pasekėjai galės, manau, aptarti šį unikumą prie Meilės tėvynei aukuro Ožnugaryje.
Perskaičius šią žinią tapo liūdna iki ašarų.
Prisiminiau skaičiusi kažkokį romaną, rašytą remiantis istorine medžiaga, o jame paminėta Prūsijos (tada – vokiečių Prūsijos) miškuose ar ne XIX a. pab. mirusią paskutinę prūsų Žynę. Jų būrelis nuo seniausių laikų gyvenęs miške atsiskyręs, kol XIX a. vienas po kito ten išmirė. Buvo minimi žmonės (berods, mokslininkai), dar gyvų jų radę ir bendravę su jais, kažkokių žinių gavę iš jų.
Liūdna. Juk yra tokių žmonių, kurie neturėtų mirti. Bent jau porą šimtų metų turėtų pagyventi, kad sulauktų su atitinkamais duomenimis gimusio vaikelio, kad tokiam perduotų savo žinių lobyną, savo išmintį. Yra dalykai, kurių neišmoksi – turi gimti jau tam paruoštas, su tam tikru dvasiniu indu, į kurį pirmtakas perpila tau Palikimą.
Liko, taigi, liko prūsas Prattenis prie Punsko žyniauti Ožkiniuose. “Esu baigęs slaptą prūsų universitetą ir lenkai tai žino. Jaučiuosi esąs neatsiejama Lietuvos dalimi, – kalbėjo, kai susitikome, – Jeigu nukirs kas mane, tai nukirs kartu ir dalį Lietuvos”.Kęstutis, deja, pasikalbėti su juo nespėjo. Tačiau, manau, galės pasikalbėti, su Pratteniu iš savo Dausų aukštumos.
Atsisveikinome dar su vienu SENOJO TIKĖJIMO ATSTOVU – KĘSTUČIU JUŠKIU!
Šia proga , ne tiktai skaitytojams, bet ir PASAULIUI, būtina priminti KRIVIŲ KRIVAIČIŲ KAI KURIUOS NUOPELNUS ŽMONIJAI.
KRIVIŲ KRIVAIČIO VANDENORIAUS NUOPELNUS BŪTINA RAŠYTI DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS!
PASAULIS IKI ŠIOL NESUPRANTA – KAIP TERO – ATLANTO UGNIKALNIO (SANTARINI SALOJE) SPROGIMO, METU, NEŽUVO NEI VIENAS ŽMOGUS?”! JUK 1979 metais p.r.m.e., SANTARINI
SALOJE, UGNIKALNIO SPROGIMO GALINGUMAS, VIRŠIJO NET KELIS KRAKATAU UGNIKALNIO GALINGUMUS?!
PASIRODO, KAD KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, IŠ ANKSTO BUVO ISPĖJĘS VISO, VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO, GYVENTOJUS, PALIKTI SAVO GYVENAMAS VIETAS IR KELTIS Į SAUGIUS REGIONUS! TAIP GIMĖ – ETRUSKAI, TRAKAI, VOKIEČIAI ir KITOS KULTŪROS.
Būtent tuo metu ir VYKO DIDYSIS TAUTŲ KRAUSTYMASIS!.
BEJA, TERO UGNIKALNIO SPROGIMĄ, MŪSŲ LAIKAIS, MOKSLININKAI, VIS DAR MENA KAIP – TROJOS KARĄ!!! ĮDOMU YRA TAI, KAD ŠĮ SPROGIMĄ MENA NET INDAI, KURIE YRA SUKŪRĘ net EPĄ – “MAHABHARATA” – DIDYSIS DIEVAS ” BHARATAS”!
AMŽINA ŠLOVĖ KRIVIŲ KRIVAIČIAMS KURIE NUOLAT STEBĖDAVO NE TIKTAI DANGAUS KŪNŲ JUDĖJIMĄ BET IR UGNIKALNIŲ VEIKLĄ!!!!
AR JAU IŠAIŠKINTOS ANTIKINIO “KOMPIUTERIO” FUNKCIJOS? ATSAKINGAI PAREIKŠKIU – DAR NEĮ
NETENKA ABĖJOTI, KAD ŠĮ SUPER – MEHANIZMĄ GEBĖJO SUKURTI SUPER – ERUDITAS!
NETENKA ABĖJOTI, KAD ŠIS MECHANIZMAS, BUVO SUKURTAS JAU ANTRAME AMŽIUJE PRIEŠ MŪSŲ ERĄ. O CHANIZMO ATRADĖJAS PAŽINOJO NE TIKTAI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ, BET IR PENKTĄJĮ BEI ŠEŠTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!!
MAT, DABAR JAU PUIKIAI ŽINOMA, KAD ŽEMĖ, PASTOVIAI VERČIASI, NE TIKTAI PAGAL M, KOPERNIKO ATRASTUS PIRMĄJĮ IR ANTRĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, BET IR PAGAL TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ, BEI – PAGAL PENKTĄJĮ IR ŠEŠTĄJĮ!
ATEIS LAIKAS IR MOKSLINIKAI PATVIRTINS MANO ATRADIMĄ!
MAT, TAIP VERČIA MANYTI TAS FAKTAS, KAD SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, ESU ATRADĘS ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠĄ, KURIAM JAU PER 450 000 metų!
GAL JAU LAIKAS “VADINAMIESIEMS” PASAULIO “MOKSLININKAMS” NUSIIMTI “KEPURĘS” PRIEŠ MŪSŲ PROTĖVIUS ir BAIGTI VAIDINTI MOKSLININKUS?
“HOMERAS ILIADA” psl. 335
punktas 165 “HEKTORO” ir “ACHILO” “KOVA” prie TROJOS TVIRTOVĖS SIENŲ!
BEJA, ACHILAS SIMBOLIZUOJA “CUNAMI”, HEKTORAS – NUOŠLIAUŽĄS NUO KALNŲ!
VISI KNYGOJE ŠLOVINAMI “HEROJAI” – YRA SIMBOLIAI! ŠIOJE KNYGOJE VEIKSMAI VYKO PO 1179 metais įvykusio TERO – SANTARINI – ATLANTO UGNIKALNIO SPROGIMO!
Regime, kad TERO – SANTARINI UGNIKALNIO SPROGIMO METU CUNAMIO BANGOS SIEKĖ TROJOS SIENAS!?
NUO TERO UGNIKALNIO SPROGIMO TIRPO NET AZIJOS KALNŲ LEDYNAI IR SNIEGYNAI.
KAIP VĖLIAU TAPO AIŠKU, TERO – ATLANTO UGNIKALNIO LIEPSNOS NEPAGAILĖJO IR TAIP
HERODOTO ŠLOVINTŲ PASAULIO STEBUKLŲ!!!!
ATLANTO – TERO UGNIKALNIS! DIDYSIS TIMNOS GAISRAS!
H.St. Džonas Filbis, kuris keturiasdešimt metų išgyveno Saudo Arabijoje ir surinko daugybę įrašų, mano, kad MAINO karalystės gyvenimą, galima datuoti, maždaug nuo 1300 m. iki 630 m. prieš mūsų erą. (Eva Gerlach SMĖLIO UŽPUSTYTOS TVIRTOVĖS, psl. 92.
Psl. 317 – tame pačiame šaltinyje, skaitome: “Nuo nepaprasto karščio per didįjį TIMNOS GAISRĄ akmenys ir skalda taip susilydė, kad juos galima buvo sudaužyti tiktai sunkiais kūjais. Ir t.t. ir t.t.
Netenka abejoti, kad TAI BUVO 1179 m.p.m.e. “ATLANTO – SANTORINI” UGNIKALNIO, SPROGUSIO 1179 metais, DARBAS !
GALIMA TIKTAI ĮSIVAIZDUOTI – KOKIA BUVO ŠIO UGNIKALNIO GALIA!
ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!
KAS ŽEMĖJE VYKO PO 1179 m. p.r.m.e. TERO – ATLANTO – SANTARINI – UGNIKALNIO SUSISPRPGDINIMO, galime pažinti iš ŠVENTOJO RAŠTO, kuriame pranešama, ne tiktai EGIPTIEČIŲ ir ŽYDŲ “derybos” dėl jų “išlaisvinimo” ir paleidimo iš vergovės, bet ir vėliau, neva MOZĖS ir jo brolio AARONO KELIONĖ PER KALNUS į PAŽADĖTĄJĄ ŽEMĘ!!!
PASIRODO, KAD ŠVENTAJAME RAŠTE, KAIP IR VISUOSE KITUOSE ŠALTINIUOSE, IŠ SENIAUSIOS PRAEITIES, VISI VEIKĖJAI – HEROJAI, yra SIMBOLIAI!!
DABAR JAU ŽINOMA, KAD VISUOSE ŠALTINIUOSE, KŪRĖJAI, GARBINDAVO TIKTAI DIEVĄ SAULĘ ir TO METO VALDOVUS. TAČIAU VALDOVŲ V ARDAI LIKO UŽMARŠTYJE, KAIP IR KŪRĖJŲ!
BEJA, ANOT ŠALTINIŲ, NOJE – SIMBOLIZAVO TVANĄ. ir t.t.
Tai, kad, visi veikėjai-herojai iš seniausios praeities reiškia simbolius, yra gerbtinas Romualdo Zubino ieškojimų atradimas. Linkėčiau, Romualdai, kad simbolius, taikant Tėviškės alko temai, mums iškoduotumėte. Rašykite, prašau, mažosiomis raidėmis, nes taip lengviau jūsų bus galima suprasti. Dėkoju.
Gerbiamas Rimgaudai, Ačiū už patarimą!.
Tad pradėkime nuo Adomo ir Jievos. “ŠVENTASIS RAŠTAS” “SENASIS TESTAMENTAS”. psl. 9.
“Tuomet Viešpats Dievas siuntė ant Adomo gilų miegą: o jam užmigus, išėmė vieną jo šonkaulį ir jo vietą užpildė mėsą. ( O tai reiškia, kad iš ugnikalnio šono ištekėjo lavą – ugnikalnis buvo veikiantis!)
Po to Viešpats Dievas, iš paimto iš Adomo šonkaulio, padarė moteriškę ir ją atvedė pas Adomą. Ir Adomas tarė : Štai dabar yra kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Ji bus vadinama Žmona, nes iš žmogaus paimta.
3. Trečiojo punkto pabaigoje regime, kad ADOMAS simbolizavo UGNIKALNĮ, o JIEVA – iš ugnikalnio šono tekančią lavą. Tai liudija ir FINALAS: ”
Ir Viešpats Dievas išmetė jį iš linksmybių Rojaus, kad jis įgyventų žemę, iš kurios buvo paimtas.
O išvaręs Adomą su Jievą iš linksmybių Rojaus, pastatė ties linksmybės Rojumi cherubinus su liepsniniu ir švytuojančių kalaviju, kad sergėtų kelią prie gyvybės medžio.!
Tai dar kartą liudijama, kad kalba vyksta apie veikiantį UGNIKALNĮ!
Laikas, bent trupam, pereiti prie EGIPTO PIRAMIDŽIŲ! Egiptologams laikas atkreipti dėmesį į tai, kad EGIPTO PIRAMIDĖS yra išsidėsčiusios abiejuose NILO upės krantuose! O tai reiškia, kad Piramidės buvo statomos skirtinguose laikmečiuose! Kaip žinome, geofizikoje, tarp laikmečių – 6000 metų!
Tad kalbėti apie piramides ir dar gi, kad jos buvo statomos prieš 3000 metų – yra daugiau nei nerimta!
ŠVENTASIS RAŠTAS – Senasis Testamentas. psl. 92.
40. “Keturis šimtus trisdešimt metų Izraelio sūnūs pasiliko Egipte. Jiems praslinkus, visa Viešpaties kariuomenė išėjo vieną dieną iš Egipto žemės. Ta naktis, kurioje Viešpats juos išvedė iš Egipto žemės, turi būti pašvęsta Viešpačiui; ją turi laikyti visi Izraelio sūnūs per savo kartas”.
93. Taigi, Faraonui išleidus tautą, Dievas jų nevedė keliu per pilistimų žemę. Viešpats gi ėjo pirm jų dieną debesies stulpe, o naktį – ugnies šule, kad rodytų jiems kelią , kad jis būtų keliavedys vienu ir kitu metu. Niekuomet neatstodavo nuo tautos dieną – debesies šulas, o naktį – ugnies šulas.
O tai reiškia, kad žydai, iš Egipto , neva išėjo, Atlanto – Tero – Santarini ugnikalnio sprogimo metu, kuis įvyko 1179 m.pr.m.e. Tad, apie jokį, išėjimą iš Egipto, žydais, tuo metu, net ir kalbėti negalima!.
„visa Viešpaties kariuomenė”
Kariuomenė? Viešpaties?
Ar teksto sudarytojas kitaip tikrovės neįsivaizdavo, tik kaip viena kitą skerdžiančias tautas, primetančias nugalėtiems savo valią ir savo kultūrą, tikėjimą?
Juk Kristus kitaip mokė? Paskui jį ne kariuomenė, o jo mokintiniai būriais vaikščiojo, jo žodžių klausė?
Biblijos tekstus ne angelai rašė, o Žemės žmonės, su savo ne tik privalumais, bet ir trūkumais, savitumais. O Biblijos teksto istorijas ne vieną amžių rankiojo ir į vieningą visumą klijavo iš įvairių pasakotojų lūpų ar tekstų, kurie buvo ir šališki, ir įv. tikslų bei žmogiškų savybių turėjo. Kaip būsimo teksto autoriui iš pelų grūdus išrinkti? Gal irgi pagal savojo šališkumo bei objektyvumo kriterijus?
Pasirinkus žodį „kariuomenė” galima labai skirtingų tikslų turėti. Taip pat ir įpiršti nuomonę, kad Kristaus mokslą reikia per kraują skiepyti. Arba: kad Kristaus mokslą galima panaudoti svetimų žemių okupacijai grįsti ir teisinti…
ŠVENTASIS RAŠTAS .Senasis Testamentas psl. 491.
“Kiti gi Saliamono veiksmai ir visa, ką darė, ir jo išmintis, štai visa aprašyta Saliamono metraščių knygoje. Laiko gi, kurį Saliamonas karaliavo Jeruzalėje visam Izraeliui, buvo keturios dešimtis metų. Saliamonas užmigo su savo tėvais ir buvo palaidotas savo tėvo Dovydo mieste, o jo vietoje ėmė karaliauti jo sūnus Roboamas!. Kaip regime iš šio šaltinio, kaip Saliamono Tėvas Dovydas, taip ir Roboamas, nesudomino
Senojo Testamento autorių. Kodėl?
O todėl, kad SALIAMONAS, viso labo, simbolizavo SAULĖS ir MĖNULIO dvivaldystę, kuri tęsėsi nuo 1-io iki 5-jo a.pr.m.e.
Nuo 5-jo a.pr.m.e. iki mūsų eros 5-jo amžiaus, Šiauriniame Žemės pusrutulyje viešpatavo vienas MĖNULIS – mėnuliukas. Pagal padavimus, 5-me m.e. amžiuje Mėnuliukas siuntė piršlius pas saulužę ir netrūkus ją vedė! Nuo 5-jo m.e.a. Šiauriniame Žemės pusrutulyje įsiviešpatavo SAULĖ IR MĖNULIS!
Nuo 2500 – jų metų, iki šio tūkstantmečio pabaigos, Šiauriniame Žemės pusrutulyje viešpataus tiktai viena SAULĖ!
Gerb. Romualdai, norint, kad būtų užskaitytas kursinis darbas, pvz. KPI, pakanka Adomo ir Ievos “įugninimo” su sąlyga, jeigu pats nustatysite ugnikalnio vietą geografiniame pasaulio žemėlapyje, ją pagrįsdamas moksliškai.
Toliau imant, – vėl jūsų kursiniai darbai ir jų jau perdaug straipsnio apie a. a. Kęstutį Juškį temai. Susilaikykite, prašau, nuo kursinių darbų šiame straipsnyje serialo.
Gerbiamas Rimgaudai, kad Lietuvių kalba yra senesnė už sanskritą, – Mahatmos Gandžio žodžiai!
Kad “Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą, kuris išsprendžia ne tiktai filologines, bet ir tautų raidos paslaptis”. – Pasaulinio išminčiau – Imanuelio E.Kanto žodžiai!.
O kur dar įminta per 50 seniausiųjų kultūrų šaltinių, kurių dėka atrasti – TREČIĄSIS ir KETVIRTĄSIS Žemės ašies fiziniai judėjimai?! Ir visa tai Seniausios žemėje LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!
Tai nėra kursiniai DARBAI! Tai pasauliniai atradimai!
Šių atradimų dėka parašytos ir išleistos knygos : “PERKŪNAS”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praeitis ir ateitis”, “Praregėjimas”, “Tvanai dievai civilizacijos”. Pastarosios knygos dėka yra įmintas šumerų “KARALIŲ SĄRAŠAS” kuriam jau per 450 000 metų!!!
Atradimų pradžia prasideda nuio kursinių darbų apsigynimo. Šį kelią ginant savo nuveiktus darbus, praėjo Kęstutis Juškys. Žinau, pavyzdžiui, jo projektuotą Perkūno kamerą – sveikatai padeda. Pats pasitikrinau. Apginkite, Romualdai, prašau, kursinį darbą ir, jeigu seksis, ginkitės iš eilės kitus. Beginant, atsiras konsultantų, bus oponentų, bus kas vertina ir taip išaugsite iki žynio pasirinktoj srityje aukštumų.
Sėkmės, Rimgaudas.
Ar mano knygos NĖRA PAGRĮSTOS MOKSLIŠKAI?
Ar M.Koperniko Pirmasis ir Antrasis Žemės ašies fiziniai judėjimai nėra ATRADIMAI?
Ar mano atrasti TREČIĄSIS ir KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI nėra ATRADIMAI?! ???
Būtent jų dėka pasisekė atrasti Šumerų KARALIŲ SĄRAŠĄ kuriam jau per 450 000 metų! ir.t.t.
Beja, ir visa tai ATRASTA seniausios žemėje LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!!!
Norėčiau paklausti ką tas Zubinas rūko prieš pusryčius, ką vartoja po pietų ir ko užsimeta po lūpa ant nakties?
Kada paskutinį kartą lankėsi pas psichiatrą ir ar jam vis dar išduotas leidimas vairuoti?
Nes kliedesiai lygūs nuolatinių “napoleonų” iš Bangų6 kliedesiams.
Bičas teigia suvokęs seniausios pasaulio kalbos mįslę, bet nelabai tvarkosi su elementaria gramatika.
Sako – atradęs užkoduotas paslaptis Šventame Rašte, bet nesugeba jo net pacituoti.
Visa, kas jūs (romuviečiai) esat – ne daugiau, nei gaidžių aukotojai, kliedesių kliedėtojai ir biudžetinių babkių plovėjai, stovintys ant svetimšalių (KGB ir t.t.) pakištų pseudoideologijų.
Jūs esat vvieni didžiausių lietuvių tautos, istorijos ir kultūros priešų – savo kvailumu ir klaidžiamoksliais.
Pats kalambūras “senovės baltų religija” jau sako, kad jūs daugiau nei 3ju klasių išsilavinimo neturite.
Nes senovėje nebuvo baltų!
Baltai terminas įtvirtintas TIK 1867m Voketijos-Prūsijos imperijos (okupantų) kalbininko.
T.y.baltai – ne iš senovės, o iš XIXa… Ir tai šneka žmonės, kurie neva suvokia kalbos prigimtines prasmes???
Baltai neturi religijos!
Nes religija yra perduota suformuota ir susisteminta tikėjimo, vertybių ir ritualų visuma. Krikščionybė, induizmas, islamas – yra religijos. O romuva – tik briedas, surinktas iš etnokultūriniū nuotrupų. Jūs tik dėl valdžios ir babkių bandote formuoti absurdiškus, pavojingus ir žalingus sąmonei ritualus.
Senovės lietuviai, žemaičiai, kitos broliškos gentys ir jų tikėjimas DIEVU – Kūrėju, Praamžiumi – nieko bendro neturi nei su jūsų pagoniškais ir absurdiškais ritualais, nei su jūsų “pagoniško krikšto” įkainiais 😉
Aš esu lietuvis, žemaitis, 7tos kartos palikuonis iš Karšuvos, tikintis Gyvuoju ir Amžinuoju Dievu.
Ir dar ne kartą iškaršiu jums, nupušusi avinų banda, kailį už jūsų absurdą, jaunimui skleidžiamus klaidžiamokslius ir satanistinius ritualus…
Aš viską pasakiau.