Mes lietuviai ir vėl pamiršome jog šiandien vasario 14 d. baltų vardo Tėvo vokiečių kalbininko, vieno iškiliausių lituanistikos pradininkų, prūsų, lietuvių kalbų ir raštijos tyrėjo, K. Donelaičio raštų leidėjo Georgo Heinricho Ferdinando Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) 210-tosios gimimo metinės.
G.H.F. Neselmanas vokiečių filologas, filosofijos daktaras, Karaliaučiaus universiteto profesorius, vienas žymiausių prūsų kalbos tyrinėtojų. Lituanistikai jis nusipelnė savo darbais apie prūsų kalbą, išleido prūsų ir lietuvių kalbos žodynus, rinkinį „Lietuvių liaudies dainos“ Littauische Volkslieder (Berlin, 1853) ir K. Donelaičio raštus Litauische Dichtungen: nach den Königsberger Handschriften (Königsberg, 1869).
Būtent jis 1845 m. Berlyne išėjusiame veikale Senovės prūsų kalba (Die Sprache der alten Preussen) pirmą kartą pavartojo terminą „baltai“, taip šią sąvoką įvesdamas į humanityarinių mokslų apyvartą. Sąvoka baltai Neselmanas neabejotinai pasidarė iš Baltijos jūros vardo. Juk baltų kalbomis kalbančios tautos iš seno gyvena prie Baltijos. Tačiau pačios Baltijos pavadinimo kilmė iki šiol galutinai neišaiškinta, dėl to atskiri mokslininkai yra pateikę skirtingų nuomonių bei hipotezių. Lotyniškai Baltijos jūros vardas – mare Balticum pirmą kartą buvo paminėtas apie apie 1075 Adomo Bremeniečio parašytoje knygoje „Hamburgo vyskupų istorija“. Autorius šį vardą siejo su lotynišku žodžiu balleum, reiškiančio diržą skirtą prikabinti kardui. Garsaus rusų kalbininko Vladimiras Toporovas jūros pavadinimą siejo su prūsų žodžiu balt jo nuomone reiškusiu „marias“.
G.H.F. Neselmanas gimė 1811 m. Fiurstenau kaimelyje (Fürstenau prie Elbingo, dabar vadinamas Kmiecin, Pamario vaivadija, Lenkija). Mokęsis Elbinge, 1831 m. pradėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete, kur 1837 m. gavo mokslų daktaro laipsnį už disertaciją „Apie sanskrito vartojamus vardažodžius ir veiksmažodžius, sujungtus su klausiamuoju įvardžiu“ (De nominibus et verbis cum pronomine interrogativo compositis in lingua sanscrita usitatis). Nuo 1838 m. jis dėstė Karaliaučiaus universitete, o 1843 m. tapo šio universiteto profesoriumi. Mirė Karaliaučiuje, sulaukęs 70 metų amžiaus, – 1881 m. sausio 7 d. Tad šiemet nepažymėję praleidome ir 140-ąsias jo mirties metines.
G.H.F. Neselmanas parašė veikalų iš matematikos, numizmatikos, orientalistikos, vertė iš sanskrito, persų ir kitų kalbų. Bet didžiausią dėmesį skyrė baltistikai.
Lituanistikai Neselmanas nusipelnė, parengęs ir publikavęs vieną didžiausių to meto leksikografinių leidinių Lietuvių kalbos žodynas (Wörterbuch der littauischen Sprache; išėjo 1851 m. Karaliaučiuje) ir 1853 m. Berlyne paskelbęs lietuvių tautosakos rinkinį Lietuvių liaudies dainos (Littauische Volkslieder), kuriame pateikė 410 dainų tekstus su vertimais į vokiečių kalbą ir 55 melodijas.
Reikšmingas Neselmano indėlis į Kristijono Donelaičio (1714–1780) kūrybinio palikimo sklaidą: jis parengė ir 1869 m. Karaliaučiuje paskelbė visus lietuvių literatūros klasiko raštus (pasakėčias, 4 dalių poemą „Metai“, laiškus) originalo kalba su vertimu į vokiečių kalbą, pridėjęs kritinius komentarus.
Gėda,gėda,gėda…GĖDA.
Ką galvoje turite?
BALA ŽINO.
Na didelė bala,
į kurią, ežeru dar neseniai buvus, pasūdyto vandenelio sąsiauriu prasiveržė /na, metų tūkstančių keliolika 🙂 /
Tai ir Balažmogiu /ar Juostataučiu,nuo diržo/ anoka čia mokslavardis 🙂 🙂 :
Čia ir tokio “nurvinimo” gėda, nessrlmanine nuo 1845 m. carinės okupacijos užtvardyti esam.
Pamiršus AUŠRAJŪRĖS vardus,
… vakarietiškiesiems. Taigi – vadinti(s) “Boltikais, nuo boltic, – tikrą gėda. Ar ne?
Yra žinoms, kad Baltais buvo vadinami karališkoji gotų gentis – Alarikas, Teoderikas taip pat iš Baltų. Manau Baltijos jūros pavadinimo kilmė, gali būti būtent nuo prie šios jūros gyvenusių gotų, kuriuos vokiečių istorikai, 19 a. netikėtai ėmė vadinti buvusiais senųjų prūsų kaimynais, patys save prisiskirdami gotams..
ALARIX
x=strateg
Jordanas:”gotai naudojo hunu vardus”. Ty lietuviskus.Nes hunai is tiesu aisciai.
Sitas yra Inkas strategas
Gerbiamieji! Neskubėkite “keisti kailio”! Iš kur kilo LIETUVIAI? ir KIEK LIETUVAI METŲ PAGAL SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIUS?! JUK LIETUVIAI YRA SENIAUSIA ŽEMĖJE KULTŪRA!
MAHATMA GANDIS ANTANUI POŠKAI BUVO SAKĘS – LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ! O TAI REIŠKIA, KAD LIETUVIŲ KALBAI JAU PER 450 000 metų!
TĄ patį patvirtina ir MANO ĮMINTAS ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS” KURIAM JAU PER 450 000 metų!
JUK HERODOTAS, dar 500 – metais pr,m.e, LIETUVIUS VADINO KELTAIS (NUO LIET. – KELTIS!).
1300 – metais, kai Baltijos jūroje pradėjo tirpti ledai ir mūsų protėviai LAIVAIS pradėjo VYKTI Į ATLANTO VANDENYNĄ, JIE BUVO PRAMINTI VYKINGAIS! NEATIDUOKIME MŪSŲ VYKINGŲ SKANDINAVAMS, KURIŲ TUO METU DAR NEBUVO “GIMĘ”?! Ir t,t. ir t.t.
LAIKAS PRADĖTI VERTINTI SENIAUSIĄJĄ ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBĄ ir JOS GYVENTOJUS!!!!
Geras straipsnis, tik ALKAS galėtų išsitaisyti klaidas. Nes dėl šito ima darytis panašus į DELFI.
Klaida !
Alkaimas.Visos genties ramove.Dar buvo getu baznycios.Dar neisiaiskinau.
Alkai giraite,ir upelis su saltiniu, kuriame vasario 1 visas kaimas maudydavosi.Skant Zemynos papas.
Gal galėtumėte tekstą parsisiųsti, ištaisyti, ir Alkui taisytą grąžinti? Būtų Tamstos dovana Vasario 16-osios proga 🙂 Tik taisytas vietas reiktų kaip nors pažymėti (kokia nors spalva užtepti), kad jiems greičiau būtų.
Reikėtų mūsų kalbininkams pateikti naują lietuviškų hidronimų paplitimo žemėlapį, nes straipsnyje pateiktas atspindi maždaug 1965 m. žinias.
Turėtų būti gerokai plačiau ir į vakarus iki pat Jutlandijos, ir į šiaurę iki Novgorodo srities bei Pietų Suomijos. Atitinkami kalbotyriniai tyrimai jau senokai atlikti ir paskelbti.
Pvz.:
В.Л.Васильев. ДРЕВНЕБАЛТИЙСКАЯ ТОПОНИМИЯ В РЕГИОНЕ НОВГОРОДСКОЙ ЗЕМЛИ
История и археология Новгорода, Новгородский государственный объединенный музей-заповедник
Выпуск 21/2007
ht tp://bibliotekar.ru/rusNovgorod/169.htm
В. Л. Васильев. Проблематика изучения гидронимии балтийского происхождения на территории России.
Новгородский государственный университет имени Ярослава Мудрого.
ht tp://docplayer.ru/33574361-Problematika-izucheniya-gidronimii-baltiyskogo-proishozhdeniya-na-territorii-rossii.html
А. В. Кузнецов. ДОСЛАВЯНСКИЕ ТОПОНИМЫ ТОТЕМСКОГО КРАЯ
ht tp://www.merjamaa.ru/news/a_v_kuznecov_doslavjanskie_toponimy_totemskogo_kraja/2011-07-05-281
2011 Июль 5
Apžvalgos vakarinio baltiško arealo hidronimų ir toponimų:
На каком языке говорили на юге Балтики до славян
ht tp://pereformat.ru/2014/10/balto-slavica/
Андрей Пауль, историк
Опубликовано 22.10.2014
Балто-славянские реликты на южном берегу Балтики
ht tp://pereformat.ru/2014/10/balto-slavyanskie-relikty/
Андрей Пауль, историк
Опубликовано 30.10.2014
Aciu Kestuti uz nuorodas !
Idomu ar bent vienas is musu Sisteminiu Instituciniu Dykaduoniu ( istorikai ir kalbininkai )
galetu pakomentuoti siuos tekstus….?
Suslavejusiu Smeltingiu / Smiltingiu (Smeldingi) ir Linoniu (Linonen) Zemese, Saksonijoje prie Elbes (Laba)
uzrasyta “Viespaties malda” su islikusiais lietuviskais zodziais… PaLabiu – Vendu kalboje:
Dravénopolabski (Drawänopolabian):
Nôse Wader,
ta toy gis wa Nebisgáy,
Sjungta WOARDA Tygí Geima,
Tia RIK komaj,
Tia Willia śčinyôt,
kok wa Nebisgáy,
tôk kak no Zime.
Nôsi wisedanneisna Stgeiba doy nâm dâns,
un wittedoy nâm nôse Ggrêch,
kak moy wittedoyime nôsem Grêsmarim.
Ni bringoy nôs ka Warśikónye,
tay löśoáy nôs wit wisókak Šaudak.
Amen.
Połabski: (Eastern Polabian):
Aita Nos,
tâ toi jis wâ NEBESAI,
Sjęty WORDOJ Tyji jaimą,
Tyji RIK komaj,
Tyja WYLA mo są ťyńot,
kok wâ nebesai,
tok no zemi,
nosę wisedanesnę sťaibę doj nam dâns,
a wytâdoj nam nose greche,
kok moi wytâdojeme nosim gresnarem.
Ni bringoj nos wâ Warsykongę,
toi losoj nos wyt wisokag šaudag.
Amen.
Tēve mūsų, kuris esi danguosu.(debesuos)
Švįskisi vardas Tavā. Ataiki Tavā karalystē.
Būki Tavā valia kaip dunguj, teip žamēj.
Duonų mūsų visų dzienų duoki mumus
nū ir atlaiski mumus mūsų kaltes, kaip ir mes atleidzame mūsų kalciemus.
Neveski mūsų žalānu, ale mus gelbēki nuogi visā piktā.
Amen.
Malda Perkūnui.
Prutenu kalboje (prusu) “viespaties maldos” pavyzdziai:
Is Simon Grunau (Curonian-Latvian):
Nossen Thewes, cur tu es Delbes,
Schwiz gesger thowes Wardes;
Penag mynys thowe Mystalstibe;
Toppes Pratres giriad Delbszisne, tade tymnes sennes Worsinny;
Dodi momines an nosse igdenas Magse;
Unde geitkas pamas numas musse Nozegun, cademas pametam nusson Pyrtainekans;
No wede numus panam Padomum;
Swalbadi mumes newusse Layne. Jesus. Amen.
Lord’s Prayer after Prätorius (Curonian-Latvian)[13][a]
Thewes nossen, cur tu es Debbes,
Schwisch gesger thowes Wardes;
Pena mynis thowe Wiswalstybe;
Toppes Patres gir iat Delbeszisne, tade tymnes senjnes Worsinny;
Annosse igdenas Mayse dodi mums szon Dien;
Pamutale mums musu Noschegun, kademas pametan nousson Pyktainekans;
No wede numus panam Paadomam;
Swalbadi names ne wust Tayne.
Lord’s Prayer in Old Prussian (from the so-called “1st Catechism”)
Thawe nuson kas tu asse Andangon,
Swintits wirst twais Emmens;
Pergeis twais Laeims;
Twais Quaits audasseisin na Semmey, key Andangon;
Nusan deininan Geittin deis numons schindeinan;
Bha atwerpeis numans nuson Auschautins, kay mas atwerpimay nuson Auschautenikamans;
Bha ny wedais mans Enperbandan;
Sclait is rankeis mans assa Wargan. Amen
Lord’s Prayer in Lithuanian dialect of Insterburg (Prediger Hennig)
Tewe musu, kurs essi Danguje,
Buk szwenczamas Wardas tawo,
Ateik tawo Karalijste;
Buk tawo Walle kaip Daguje, taip ir an Zemes;
Duna musu dieniszka duk mums ir sze Diena;
Atleisk mums musu Kaltes, kaip mes atoeidzjam sawo Kaltiems;
Ne wesk mus Pagundima;
Bet gelbek mus nu Pikto.
Lord’s Prayer in Lithuanian dialect of Nadruvia, corrupted (Simon Praetorius)[15]
Tiewe musu, kursa tu essi Debsissa,
Szwints tiest taws Wards;
Akeik mums twa Walstybe;
Tawas Praats buk kaip Debbesissa taibant wirszu Sjemes;
Musu dieniszka May e duk mums ir szen Dienan;
Atmesk mums musu Griekus, kaip mes pammetam musi Pardokonteimus;
Ne te wedde mus Baidykle;
Bet te passarge mus mi wissa Louna (Pikta)
Net žado netekau!
Kiek džiaugsmo suteikėte!
AČIŪ!
Рунические письмена в древнем славянском поселении. Может быть, у славян была письменность до Кирилла и Мефодия? –
– svoboda.org/a/31087077.html
Laidoje ,,Время Свободы” nuo 22 min. Teksto, deja, dar nėra, tik garso įrašas.
Kur Tvanksto, Zubino ir kitų pasisakymai apie runas Čekijoje”. Kokią žinutę tas užrašas įamžino?
Georgas Henrikas Ferdinandas Nesselmanas (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) 1845 m. išleido kalbotyrinį darbą Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert, kuriame pasiūlė giminingas prūsų, lietuvių ir latvių kalbas vadinti terminu Baltischen Sprachen (baltiškomis kalbomis).
Žiūrėkite XXIX puslapį knygoje Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert, 1845:
h ttps://books.google.lt/books?id=U6gFAAAAQAAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false
P.S. Paspaudus nuorodą ht tps://books.google.lt/books?id=U6gFAAAAQAAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false , parodys Nesselmano knygos viršelį.
Kairėje pusėje bus langelis “Ieškoti šioje knygoje”.
Įrašykite žodį Baltischen ir paspauskite “Pirmyn”.
Pritariu „matas“; tiktai GĖDA mūsų kalbininkams, užkibusiems ant gal ir garbingo vokiečių kalbininko meškerės, ir vis ant jos tebekabantiems. Nėra abejonės, kad tas garbingasis „Tėvas“ sąmoningai, giliai apmgalvojęs, mestelėjo tą meškerę (su baltų sąvoką); numarink vardą,- nesunkiai numarinsi ir istorinę atmintį. Tad ne Nesselmanas, o mūsų pačių kalbininkai baigia numarinti nuo priešistorinių laikų gerai Europoje žinotą AISČIŲ, Aistijos vardą. Gal, sakau, jau laikas a t s i b u s t i!
Laikas