Šeštadienis, 19 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Su Irena Alijošiūte atsisveikinant

Povilas Jegorovas, Esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas, www.alkas.lt
2021-01-30 14:00:15
128
PERŽIŪROS
1
Su Irena Alijošiūte atsisveikinant

Irena Alijošiūteė | asmeninė nuotr.

Sausio 27 d. Covid-19 pasiglemžė  ilgametės Lietuvos esperantininkų sąjungos atsakingosios sekretorės Kelmės krašto dukros Irenos Alijošiūtės gyvybę jai beeinant 73-iuosius savo gyvenimo metus.. Su ja išėjo į nebūtį ištisi Lietuvos esperantininkų veiklos dešimtmečiai.

Irena Alijošiūtė gimė 1948 m. kovo 17 d. Kelmės rajono Maironių kaime. 1966 metais baigė Skaudvilės vidurinę mokyklą , o 1970 metais – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Po studijų ilgus metus dirbo tuometinėje Centrinėje statistikos valdyboje, vėliau – Komunalinio ūkio ministerijoje.

Dar studijuodama universitete  1970 metais Respublikiniuose mokytojų namuose baigė tarptautinės espreranto kalbos kursus ir tuoj pat įsijungė į Vilniaus jaunimo esperantininkų klubo „Juneco“ veiklą, tapo  viena iš pagrindinių šio klubo aktyvistų – 1970-1972 metais buvo šio kluibo sekretore. Tuometinėje tarybinėje Lietuvoje esperantininkams veikti nebuvo daug galimybių.  Tačiau ji dalyvavo esperantininkų renginiuose – sąjunginėje jaunimo esperantininkų stovykloje Urale, esperantininkų renginiuose Lenkijoje.

Kadangi dirbant vyresniąja revizore Komunalinio ūkio ministerijoje ji daugiau laiko praleisdavo komandiruotėse įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose, bet ne Vilniuje, esperantininkų veikloje aktyviai eilę metų dalyvauti nebuvo galimybės.Irena Alijošiūtė | asmeninė nuotr.

Mano pažintis su Irena prasidėjo dar 1972 metais, kuomet aš dar būdamas Molėtų vidurinės internatinės mokyklos moksleivis turėjau dalyvauti sąjunginėje jaunimo esperantininkų stovykloje Pamaskvyje. Šis renginys turėjo būti Novosibirske, bet prieš pat jo pradžią vietinė valdžia renginį uždraudė palaikydama jį nelojaliu tarybinei santvarkai. Todėl aktyvių esperantinbinkų dėka jis buvo skubiai perkeltas į Pamaskvį. Tuo metu būtent Irena Alijošiūtė man suteikė visą reikalingą informaciją – iš pradžių laiškais, o vėliau ir susitikus realiai Vilniuje. Prieš  išvykdamas į Maskvą aš ją susiradau jos darbovietėje Centrinėje statistikos valdyboje tuometiniame Lenino prospekte (dabar Gedimino prospektas). Nuo to karto gyvenimas vienaip ar kitaip suvesdavo su ja. Studijų metais dažnokai pabendraudavome bendrais esperantininkų veiklos klausimais.

Po studijų aš pradėjau dirbti Kaune ir ten apsigyvenau. Ryšiai beveik nutrūko. Netrukus atėjo atgimimas, atkūrėme iki 1940 m. veikusią Lietuvos esperantininkų sąjungą. 1992 metais Noreikiškėse turėjo vykti tarptautinis 65-asis SAT esperantininkų kongresas. Reikėjo suburti darbingą organizacinį komitetą.  Ir tuomet mano mintys ir akys nukrypo į Ireną. Susiradau ją ir pasiūliau jai dirbti Lietuvos esperantininkų sąjungos atsakingąja sekretore  ir įsijungti į kongreso organizavimą. Ji surizikavo ir tuoj pat sutiko ne tik dirbti, bet ir persikėlė gyventi į Kauną. Lietuvos esperantininkų namai Kaune, L.Zamenhofo g. 5  tapo ir jos darboviete ir gyvenamąja vieta. Nuo to laiko iki šiol ji buvo tose pareigose ir labai atsidavusiai, ištikimai,  nuoširdžiai ir sąžiningai tarnavo esperantininkų idėjai iš pradžių už labai kuklų atlyginimą, o vėliau ir be jokio atlyginimo. Ji būtent tarnavo o ne dirbo. Neskaičiuodama darbo valandų, neturėdama savaitgalių, kartais ištisomis paromis  atlikdavo visą administracinį ir organizacinį, kartais nematomą, bet labai reikalingą darbą. Būdama vienintele etatine Lietuvos esperantininkų sąjungos darbuotoja ji rūpinosi viskuo ir labai kruopščiai atlikdavo visas kartais atrodė neįvykdomas užduotis. Ji visą laiką buvo mano dešinioji ranka visais klausimais, ja buvo galima besąlygiškai pasitikėti. Ji neabejotinai buvo Lietuvos esperantininkų bendruomenės širdis.

Ji administravo visus Lietuvos esperantininkus, organizavo tarptautinės esperanto kalbos kursus, priimdavo ir globodavo esperantininkus svečius iš užsienio šalių , organizavo Lietuvos esperantininkų grupes į pasaulinius esperantininkų kongresus įvairiose užsienio šalyse  ir juose dalyvaudavo, organizavo kasmetinius Lietuvos esperantininkų suvažiavimus ir Zamenhofo dienas Kaune, aktyviai dalyvaudavo organizuojant kas tris metus Lietuvoje vykstančias Baltijos esperantininkjų dienas, kitus renginius, rūpinosi visais Lietuvos esperantininkų sąjungos ūkiniais reikalais, vedė visus finansinius reikalus, prižiūrėjo Lietuvos esperantininkų namus ir t.t. ir pan. Žodžiu, darė viską, ką reikėjo daryti ir tai atlikdavo labai nuoširdžiai, kvalifikuotai, profesionaliai ir sąžiningai. Šiose pareigose ji išdirbo beveik tris dešimtmečius.  

Artėjant 90-ajam pasauliniam esperantininkų kongresui Vilniuje, kuris įvyko 2005 m. vasarą, reikėjo sustiprinti esperantininkų veiklą Vilniuje. Todėl Irena Alijošiūtė 2000 m. sugrįžo gyventi į Vilnių ir ten su visa savo energija pasinėrė į pasaulinio kongreso organizacinius darbus ir esperantininkų veiklą Vilniuje. Jos indėlis į kongreso organizavimą buvo nepaprastai didelis.  Ir paskutinius kelis savo gyvenimo metus jau sunkiai sirgdama ji savo pareigų esperantininkų veikloje nenutraukė ir tai tęsė iki paskutinės savo gyvenimo dienos.

Su jos išėjimu Lietuvos esperantininkų bendruomenė neteko didelės dalies savęs. Tai atstatyti vargu ar bus įmanoma.

Visų Lietuvos eserantininkų vardu reiškiu nuoširdžią ir gilią užuojautą Irenos giminėms ir artimiesiems ! Liūdime visi kartu.

Ilsėkis ramybėje, brangioji Irena!      

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Į amžinybę iškeliavo aktorius Antanas Žekas
  2. Mirė žinomas istorikas, LEU dėstytojas Andrius Porutis
  3. Mirė Seimo narys Rokas Žilinskas
  4. Mirė senosios literatūros tyrinėtoja Eglė Patiejūnienė
  5. Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas
  6. Pranciškus Šliužas rastas negyvas savo namuose (video)
  7. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Lionginas Šepetys
  8. Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)
  9. Mirė buvęs Seimo narys Marijonas Visakavičius
  10. Mirė kalbininkas Kazimieras Musteikis
  11. Mirė teatro aktorius Antanas Tarasevičius
  12. Mirė partizanas Jonas Čeponis-Vaidila (Vaidevutis)
  13. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Arlauskas
  14. Mirė buvęs ilgametis Nacionalinio M. K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis (video)
  15. Mirė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, profesorius Romas Pakalnis (nuotraukos, video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Valdas says:
    6 metai ago

    Signifa vivo, agado. Bela esperantistino.
    Ripozu en paco….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Jungtinės Karalystės ir Ukrainos vėliavos, kariai, dronas ir oro gynybos įranga
Užsienyje

Maskva pagrasino britų kariniams objektams Ukrainoje, Londonas paramos Kijevui nemažins

2026 09 19
Civilinė sauga
Lietuvoje

Stiprinamas pasirengimas gyventojų evakavimui ir pagalbos suteikimui

2026 09 18
Priedanga | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Priedangų atnaujinimui numatoma 16 mln. eurų

2026 09 18
Į kariuomenės dalinius atvyks paskutinieji šių metų šauktiniai
Lietuvoje

Norintieji dar gali rinktis 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą

2026 09 18
Šuo
Lietuvoje

Dėl beglobių gyvūnų kyla daug klausimų, nes nėra aiškios tvarkos  

2026 09 18
Sveikata
Lietuvoje

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra bus nuoseklesnė

2026 09 18
Elektra
Lietuvoje

Sostinėje spartinamas elektros perdavimo linijų kabeliavimas

2026 09 18
Gariūnų viadukas
Lietuvoje

Įpusėjus Gariūnų viaduko atnaujinimui, pradedamas antrasis etapas

2026 09 18
Kaunas
Lietuvoje

Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus

2026 09 18
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu
Lietuvoje

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

2026 09 18
Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • +++ apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Taigi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Taigi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nauja šildymo meto pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
  • Pažadėjo greitą pelną, paliko be santaupų: kokias būdais veikia investiciniai sukčiai?
  • Baltijos Asamblėjos mokslo premija skirta Zenonui Norkui
  • Saugoti ar leisti keistis? Vilniuje kalbėsis apie paveldo ribas XXI amžiaus mieste

Kiti Straipsniai

Žmogus kapuose su raudonais gvazdikais

Ką daryti, jei artimasis mirė ne Europos Sąjungos valstybėje?

2026 09 16
Grupė „Galèra“

„Galèra“ kviečia rugsėjo 1-ąją švęsti kartu

2026 08 18
R. Ozolas. Kultūros politikos siekiniai

A. Gaižutis. Kazimierą Danutę Prunskienę palydėjus…

2026 08 12
Jūžintuose iškilmingai palaidoti Laisvės kovotojai

Jūžintuose iškilmingai palaidota 15 Lietuvos laisvės kovotojų ir kitų sovietų genocido aukų

2026 07 28
Viktoras Miltakis

Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis

2026 07 19
Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

2026 07 08
Pasaulio esperantininkų kongresas vyks Kaune

Pasaulio esperantininkų kongresas vyks Kaune

2026 06 01
Romualdas Budrys

Mirė žymus muziejininkas, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys

2026 05 26
Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas Zenonas Juknevičius

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas Zenonas Juknevičius

2026 05 13
Aldona Puišytė-Grigaliūnienė

Mirė viena iškiliausių mūsų šalies kūrėjų, poetė, vertėja Aldona Puišytė-Grigaliūnienė

2026 04 21

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • +++ apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Taigi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Taigi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • jo apie A. Valotka. Naujoji graždanka
Kitas straipsnis
Mokykloms suteikiama daugiau sąlygų skatinti judrumą

Klaipėda ruošiasi statyti dengtą sporto maniežą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai