Mirė partizanas Jonas Čeponis-Vaidila (Vaidevutis)

Gruodžio 25 d. mirė Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Laisvės kovų dalyvis, Tauro apygardos partizanas Jonas Čeponis-Vaidila (Vaidevutis) (1925-2019), pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Užuojautą mirusio Lietuvos laisvės kovotojo artimiesiems ir bendražygiams pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei Kovo 11-osios g. bendrija.

„Netekome dar vieno partizano, dar vieno mūsų laisvės kovų dalyvio. Partizanai buvo tie, kurie savo krauju rašė mūsų laisvės istoriją. Tebūnie jų ryžtas, drąsa ir idealizmas pavyzdys mums visiems“, – rašoma Prezidento užuojautoje.

„Jono Čeponio atminimas visiems laikams įkūnys mūsų laisvės kovų dvasią. Jo meilė Tėvynei yra pavyzdys, kokia yra meilė – atvira, iš tiesų tikra ir besąlygiška. Jo drąsa teįkvepia kartų kartas, o pasiryžimas išliks drąsos simboliu visiems laikams,“  –  užuojautoje rašo Seimo vadovas.

„Tegul Jono patriotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje“, – rašoma Kauno sąjūdininkų užuojautoje.

Jonas Čeponis gimė 1925 m. gegužės 6 d. Pagojaus km., Pasvalio valsč. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai. 1943 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją ir į antinacinę pogrindžio organizaciją Lietuvos laisvės armija. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai ir suėmus keletą Lietuvos laisvės armijos narių, pasitraukė iš seminarijos ir perėjo į nelegalią padėtį.

1947 m. – Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas, slapyvardžiu Vaidila, 1948 – Tauro apygardos 25-osios kuopos partizanas, slapyvardžiu Vaidevutis. 1948 m. per susišaudymą Kaune sunkiai sužeistas ir suimtas.

Nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas įvairiuose Rusijos lageriuose, buvo aktyvus Norilsko-Kajerkano lagerio sukilimo dalyvis.

1967 m. grįžo į Lietuvą.

1987 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo Molotovo–Ribbentropo paktui skirtame mitinge Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo. 1988 m. – buvo vienas iš „Tremtinio“ klubo įkūrėjų, Lietuvos Sąjūdžio narys.

Nuo 1992 m. atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ilgametis vadovas. Nuo 1993 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas.

Paminklų žuvusiems bendražygiams ir sovietų genocido aukoms iniciatorius ir įgyvendintojas. 1998 m. J.Čeponiui suteiktas Kario savanorio statusas. 2012 m. suteiktas Panevėžio rajono Garbės piliečio vardas.

Apdovanotas Tauro apygardos vado padėkos raštu (1947), Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi (1991), Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998), Nepriklausomybės medaliu (2000), Savanorių medaliu (2001), Šaulių sąjungos medaliu (2001), Latvijos Aisargių žvaigžde (2010), Latvijos kariuomenės Vado medaliu (2011), Laisvės premija (2018).

Atsisveikinti su Velioniu galima gruodžio 27 d.,  penktadienį, nuo 15 val. Panevėžio laidojimo namuose „Ramybės taškas“ (Geležinkelio g. 20), gruodžio 28 d., šeštadienį, nuo 8.30 val., karstas išnešamas 11:30 val. Šv. Mišios Šv. Trejybės bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 12) 12 val.