Europos Komisija pasiūlė Bendro Europos dangaus (angl. Single European Sky (SES)) iniciatyvos reglamento atnaujinimą, kuris yra suderintas su Europos žaliojo susitarimo sąlygomis. Juo siekiama modernizuoti Europos oro erdvės valdymą ir nustatyti tvaresnes bei veiksmingesnes skrydžių trajektorijas. Prognozuojama, kad šie pokyčiai lemtų net 10 proc. siekiantį oro transporto išmetamų teršalų kiekio sumažėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos oro eismo valdymo paslaugų teikėjai nuolat bendradarbiauja tarpusavyje, Lietuvos VĮ „Oro navigacija“ taip pat prisideda prie įgyvendinamos SES iniciatyvos, prasidėjusios dar 2004 m. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti reikiamą Europos dangaus eismo pralaidumą, saugą, efektyvumą ir sumažinti neigiamą įtaką aplinkai. Visoms SES iniciatyvos šalims yra taikomi bendri reikalavimai veiklos rezultatų rodikliams.
„SES iniciatyvos tikslai yra įgyvendinami palaipsniui, siekiant išvengti neigiamo poveikio Europos oro eismo vadybos sistemai ir suteikiant šalims sąlygas tinkamai pasirengti artėjantiems pokyčiams – akivaizdu, kad šiuo metu Europos Komisijos taikomos priemonės dar nėra SES reformos pabaiga. Tai rodo 2020 m. rugsėjo mėn. pasirodęs reglamento projektas SES2+, kuris numato priemones, nukreiptas į Europos oro eismo vadybos sistemos liberalizavimą“, – teigia Strateginės plėtros ir inovacijų departamento vadovė Lina Liuberskytė.
Naują reformą paskatino tvarumo siekis
Nors pandemijos laikotarpiu skrydžių yra sumažėję ir su dideliais iššūkiais oro valdymo erdvėje nesusiduriama, tačiau SES šalys jau dabar ruošiasi skrydžių srautų grįžimui ir tolimesniam augimui. Praėjusiais metais oro navigacijos paslaugų teikėjai Europoje susidūrė su sunkumais: Europos saugios oro navigacijos agentūros „Eurocontrol“ duomenimis, 2018-2019 m. atidėtų skrydžių padaugėjo 50 proc., palyginus su ankstesniais metais. 2019 m. vien vėlavimai ES kainavo 6 mlrd. EUR, o šių orlaivių išmesto CO2 kiekis sudarė 11,6 mln. tonų.
Papildomai išmetamas CO2 susidaro ir dėl to, jog orlaiviai privalo judėti perpildytoje oro erdvėje ir ne tiesia skrydžio trajektorija, kas sąlygoja papildomai nuskrendamus kilometrus. Tai pat prie papildomų išmetamų teršalų prisideda ir oro transporto bendrovių ilgesnių maršrutų pasirinkimas, siekiant apskristi mokesčių zonas, kuriose taikomi aukštesni tarifai.
Pasak Linos Liuberskytės, veiksmingesnė oro eismo valdymo sistema lemtų daugiau tiesioginių maršrutų, mažesnį kuro sunaudojimą, mažiau išmetamų teršalų bei mažesnes išlaidas oro transporto bendrovėms. Numatomas SES reformos tęsinys gali padėti ne tik beveik 10 proc. sumažinti aviacijos sektoriaus išmetamų kenksmingų dujų kiekį, bet ir skatinti skaitmeninių inovacijų įsisavinimą dėl augančios paslaugų teikėjų konkurencijos.
Oro navigacijos paslaugų teikimo organizavimo pokyčiai
Plėtojant SES koncepcijos įgyvendinimą, Europos oro eismo vadybos sistemą planuojama padaryti liberalesnę, pagrįstą konkurencija. Tuo siekiama sumažinti oro navigacijos paslaugų kainas, sudaryti sąlygas lanksčiau reaguoti į oro erdvės naudotojų poreikius ir taip paskatinti greitesnį aviacijos sektoriaus vystymąsi.
Šiuo metu svarstomo SES reglamento projekte numatyta, kad tokios paslaugos kaip ryšių, navigacijos ir stebėjimo, oro navigacijos informacijos, aviacijos duomenų, meteorologijos ir terminalinės oro eismo (apimančios aerodromo skrydžių, perono valdymo bei prieigų paslaugas) bus pradėtos traktuoti kaip pagalbinės ir, jei tai bus naudinga, visos šios oro navigacijos paslaugos galės būti teikiamos rinkos sąlygomis. Didžioji dalis šiuo metu teikiamų oro navigacijos paslaugų taps geografiškai nepriklausomos – galės būti teikiamos nuotoliniu būdu, o tai sukurs pagrindą didesnei konkurencijai.
„Vienintelės paslaugos, nepatenkančios į šį sąrašą – Erdvės oro eismo paslaugos, kurių teikimas bus organizuotas aukštutinėje oro erdvėje ir vyks centralizuotai. Šiuo metu jau yra testuojama ir vertinama oro eismo vadybos koncepcija, kurioje skrydžių valdymo sektorių nebus, o tai, užtikrinant centralizuotą planavimą, sudarys sąlygas efektyviau panaudoti ne tik technologinius, bet ir žmogiškuosius išteklius, tuo metu reikalingus oro eismo paslaugų teikimui Europos regione. Dėl technologinių, organizacinių ir teisinių aspektų toks Erdvės paslaugų teikimo organizavimas yra tikėtinas nuo 2035 m.“, – pažymi L. Liuberskytė.
Reformos reikšmė Lietuvos oro erdvei
Įmonės ekspertų vertinimu, labai optimistinė SES reformos pradžios data – 2025 m., o naujų konkurentų atsiradimas oro navigacijos paslaugoms Lietuvos Respublikos oro erdvėje tikėtinas nuo 2026-2027 m. Tiksli pradžios data priklausys nuo pasiūlyto Bendro Europos dangaus reglamento SES-2+ svarstymo eigos.
„Siekiant sėkmingos įmonės veiklos ilgalaikėje perspektyvoje, numatomai reformos pradžiai, „Oro navigacija“ turi tinkamai pasirengti. Esame pasiruošę maksimaliai išnaudoti savo turimas stipriąsias puses, o per trumpą periodą išvystyti atitinkamas kompetencijas, kurių reikės įsibėgėjant pokyčiams. Planuojame išsaugoti ir kuo daugiau išplėsti teikiamų paslaugų spektrą, ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Reformą vertiname teigiamai – tai bus puiki proga mūsų moderniai, lanksčiai ir, palyginti, nedidelei įmonei pasinaudoti naujomis galimybėmis ir nenustoti tobulėti“, – pabrėžia L. Liuberskytė.
