Aplinkos tarša nuotekomis: už padarytą žalą jau apskaičiuota 1,5 mln. eurų

Už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus Aplinkos apsaugos departamentas juridiniams asmenims per tris šių metų ketvirčius skyrė baudų už 9380 eurų, o aplinkai padaryta žala, kurią reikės atlyginti, yra 1 496 684 eurai. Reikia atkreipti dėmesį, kad metų gale už taršą, viršijančią leidime nurodytus leidžiamus kiekius, įmonė turi susimokėti mokestį taikant didesnį įkainį.

Didžiausia žala – 1 178 193 eurai – apskaičiuota Kauno valdybos aptarnaujamoje teritorijoje. Iš viso nuo metų pradžios iki rugsėjo pabaigos Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai jau nustatė 345 aplinkos teršimo nuotekomis pažeidimus. Beje, viena įmonė pagal susitarimą už aplinkai padarytą žalą 300 tūkst. eurų atlygino iš karto.

Į gamtinę aplinką išleidžiančių nuotekas įmonių priežiūra

Nuotekos yra vienas didžiausių taršos šaltinių, todėl svarbu, kad jos būtų tvarkomos pagal aplinkos apsaugos reikalavimus (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.2493/asr). Pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos nustato Nuotekų tvarkymo reglamentas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.276576/asr) ir kt. teisės aktai.

Juridiniai asmenys, į gamtinę aplinką išleidžiantys nuotekas, teisės aktų nustatytais atvejais privalo turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.453692/asr) ar Taršos leidimą (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/71f2efb0aa5711e3840c893be7eb3526/asr), kuriame nustatyti leidžiamų išleisti į aplinką teršalų kiekiai. Taip pat privaloma imtis visų reikiamų taršos ir kvapų apsaugos priemonių, nesukelti didelės taršos, stengtis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti ir t. t. Be abejo, būtina imtis priemonių, kad būtų išvengta avarijų arba apriboti jų padariniai.

Mokestis taikant didesnį įkainį

Už TIPK ar taršos leidime nustatytus leidžiamus kiekius viršijančią taršą įmonė metų gale turi susimokėti mokestį taikant didesnį įkainį.

Pavyzdžiui, įmonės prižiūrinčios nuotekų tinklus, privalo rūpintis, kad būtų išvengta taršos, avarijų, o avarijai įvykus pilnai apriboti neigiamus padarinius. Šios įmonės turi TIPK arba Taršos leidimus, kuriuose nustatyti teršalų kiekiai, tad kiekviena avarija privalo būti nustatoma ir įvertinama.

Tarkim, nuotekų trasoje įvykus avarijai ir per leidime nurodytą nuotekų išleistuvą (-us) išbėgus nevalytoms nuotekoms, įmonė, įrodžius jos kaltę ir atsakomybę, turi sumokėti baudą pagal ANK 246 str., o metų gale taršos mokestį taikant didesnį įkainį.

Jei užterštas nuotekas į aplinką išleidžia įmonė, neturinti TIPK ar Taršos leidimo, įrodžius jos kaltę ir atsakomybę, skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Žala skaičiuojama ir tais atvejais, jei nuotekų išleistuvas, per kurį išbėgo nevalytos nuotekos, nenurodytas Taršos arba TIPK leidime.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nurodoma, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį įkainį apskaičiuojamas leidžiamus kiekius viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių įkainio ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių įkainio koeficiento. Pavyzdžiui, jei viršijami ar nuslepiami ftalatai, mokestis didėja 50 kartų, jei bendrasis fosforas ar BDS7 – 10 kartų.

„Ar įmonės teisingai moka mokesčius, Departamentas gali tikrinti už trejus metus. Jei nustatome, kad mokesčiai nesumokėti, įmonei papildomai skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Kurias įmones tikrinsime, renkamės pagal rizikos vertinimą ir atrankos būdu, pvz., tas, kurios seniai tikrintos arba nė karto netikrintos ir kt.“, – sako AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė Jūratė Rūkštelienė.

Mokesčių paskirstymas

Kaip panaudojamos surinktos lėšos, nurodo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnis (http://inx.lv/Rwtc).

30 proc. mokesčio už aplinkos teršimą mokama į valstybės biudžetą ir šios lėšos naudojamos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programai.

70 proc. atitenka į savivaldybės biudžetą ir šios lėšos naudojamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.

Didesnio įkainio mokestis už aplinkos teršimą, kai jis taikomas už nuslėptą teršalų, už leidžiamus kiekius viršijantį teršalų kiekį, mokamas arba išieškomas iš pažeidėjo į valstybės biudžetą. Šios lėšos skiriamos Aplinkos apsaugos rėmimo programai.

Svarbu tai, pabrėžia Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento vadovė J. Rūkštelienė, kad dėl skirtų baudų vartotojai neturi nukentėti (pvz., vandens tiekimo ir valymo paslaugų kaina negali pakilti): „Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą baudos nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.“