Seimas pradėjo svarstyti aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytas Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis.
Pasak S. Gentvilo, Europos Sąjungoje žiediškumo indeksas siekia 11,7 proc., o Lietuvoje vos 4,5 proc. „Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi 2030-aisiais pasiekti Europos Sąjungos vidurkį, tam reikia ruoštis ir šitas įstatymo projektas paskatins tiek antrinių žaliavų rūšiavimą, tiek perdirbimą ir virtimą žaliavomis“, – pabrėžė ministras.
Įstatymų pakeitimais siekiama, kad ne vėliau kaip 2035-aisiais komunalinių atliekų sąvartyne turėtų būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų. Kaip skelbia Aplinkos ministerija, 2019 m. jų šalinta 24,73 proc.
Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatoma, kad iki 2025m. pakartotiniam naudojimui paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekis turi būti padidintas bent iki 55 proc., iki 2030 m. – iki 60 proc., iki 2035 m. – iki 65 proc.
Siekiama, kad iki 2025 m. pabaigos turėtų būti perdirbama mažiausiai 65 proc., o iki 2030 m. pabaigos – mažiausiai 70 proc. visų pakuočių atliekų.
Atliekų tvarkymo įstatyme siūloma nustatyti, kad atskirai surinktos pakartotinai naudoti ar perdirbti tinkamos atliekos be pradinio apdorojimo nebūtų naudojamos energijai gauti ar šalinamos sąvartyne. Kaip pažymėjo aplinkos ministras, šiuo metu vis dar pasitaiko atvejų, kai atskirai išrūšiuotos perdirbimui tinkamos atliekos yra sudeginamos energijai gauti, tai, anot jo, nebus legalus būdas sutvarkyti atliekas ir pakuotes.
Siūlomais pakeitimais numatoma diegti atskiras tekstilės, biologinių, statybinių, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo priemones.
Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane dėmesys taip pat turės būti skiriamas kovai su visų rūšių šiukšlinimu ir su maisto švaistymu, į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimui bei šių tikslų priemonėms.
Pritarus projektams po pateikimo bendru sutarimu, toliau jie bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete, papildomu – Kaimo reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario sesijoje.
