Lietuvos kultūros sostinė grįžta prie didžiojo vandens. 2021-aisias ja tampa Neringa, garbingą vardą ir simbolinį gintarinį medį perimdama iš Trakų. Gruodžio 29 d. kultūros medelio perdavimas Neringai įvyks virtualiai ir bus transliuojamas Kultūros ministerijos, Trakų ir Neringos savivaldybių, kultūros centrų Facebook platformose.
„Neringai perimant Lietuvos kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį – noriu padėkoti 2020-ųjų kultūros sostinei Trakams, o Neringai palinkėti turiningo ir nenutrūkstamo kultūrinio vyksmo. Nepaisant to, kad šalies kultūros sostinės vardo perėmimas vyksta tokiu sudėtingu metu, griežto karantino sąlygomis, norisi tikėtis, kad virtualūs kultūros renginiai, gerėjant padėčiai,
kitais metais palaipsniui kelsis į tikras erdves. Linkiu, kad aplinkybės leistų įgyvendinti visą turiningą 2021 metų Lietuvos kultūros sostinės programą, dar ryškiau atskleidžiant Neringos išskirtinumą“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Trakai – istorinė senoji Sostinė, viduramžių valdovų rezidencija, Gediminaičių dinastijos lopšys ir tuo pačiu iki šių dienų išlikusi daugiatautė bendruomenė su ilgais ir gražiais tarpusavio sugyvenimo papročiais. 2020-aisiais Trakai vystė kultūros ratilų, kurie skleidžia ir įtraukia į kultūros vyksmą, sumanymą. Vandens ratilai skelbė naujienas iš praeities, dabarties ir skleidė žinią ateičiai, jų viduryje pulsavo širdies kardiogramą primenantis Trakų pilies motyvas.
„Nors metai dėl susiklosčiusios pandemijos padėties buvo išties nelengvi ir pilni netikėtumų, džiaugiamės sėkmingai atlaikę visus sunkumus. Tikiu, kad kultūros sostinės projektas Trakuose tikrai paliko neišdildomą pėdsaką savo renginiais, koncertais, meninėmis instaliacijomis bei drąsiais sprendimais. Linkiu didžiausios sėkmės naujajai kultūros sostinei bei šiuo sunkiu metu nebijoti iššūkių“, – mintimis dalijasi Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agata Mankeliūnienė.
Projektą „Kultūros sala“ pristatanti Neringa 2021-aisias, įveikus pandemijos bangas, kvies atrasti ramybę ir įkvėpimą bei pasinerti į naujas kultūrines patirtis gražiausiame Lietuvos kurorte.
Istorinis baltiškasis persipynęs su germaniškuoju kraštovaizdis, vėjų bei vandenų krašto charakteris yra Neringos savasties bei išskirtinumo pamatas, išskirtinumo ženklas.
„Kultūros salos“ projekte šis išskirtinumo ženklas įgavo aritmetinę išraišką +1 ir tapo visos programos 4+1 pagrindu. Keturias miesto gyvenvietes papildo Alksnynės viensėdis, keturis metų laikus – specifinis Nemuno deltos ir Kuršių marių laikas šaktarpis, keturias pasaulio kryptis – paukščių migracijos kelias per neriją, keturias stichijas – jas suvaldantis žmogus.
„Kultūros saloje“ ypatingai svarbi erdvė ir jos patyrimas. Neaprėpiamą erdvę vertina tiek čia gyvenantys žmonės, tiek gausiai Neringą lankantys kurorto svečiai. 2021-aisiais „Kultūros sala“ stiprins ryšį tarp kūrybiško žmogaus ir gamtos, telks vietos bendruomenę kūrybinei veiklai, nes Neringa – legenda, kuri įkvepia.
„Didžiuojuosi Neringai suteikta pareiga nešti Lietuvos kultūros sostinės vardą. Ypatingo likimo kraštas visuomet buvo artimas kuriančiam ir kultūrą širdyje nešiojančiam žmogui. Būtent kūryba geriausiai atskleidžia UNESCO saugomą Kuršių nerijos kraštovaizdį, todėl neabejoju, kad kitąmet vyksiantys kultūriniai sumanymai kiekvienam užsukusiam į Neringą dovanos gražiausias akimirkas ir mintis išlaisvinančius potyrius. Padės atrasti tai, kas daugiau nei šimtmetį čia vilioja menininkus iš viso pasaulio. Įkvėpimas, laisvė ir beribis džiaugsmas telydi šiais metais visus Neringos – Lietuvos kultūros sostinės lankytojus“, – linkėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Parengė Jovita Navickaitė-Petrikienė
