„Kodėl reikia saugoti balinius vėžlius?“ – tai viena žinomiausių Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro pamokų, kurios metu, mokiniai susipažysta su vienintele Lietuvoje gyvenančia ir saugoma vėžlių rūšimi – Baliniu vėžliu, dzūkų „gelažine varle“ vadinamu, jo gyvenimu, mityba ir kt. įdomybėmis.
Vėžliai tai gana egzotiška mums ir viena seniausių pasaulyje gyvūnų grupių. Remiantis fosiliniais radiniais jie egzistavo dar prieš 220 mln. metų ar seniau. Iš viso žemėje šiandien skaičiuojama daugiau nei 350 vėžlių rūšių, kurie pagal savo gyvenamą vietą skirstomi į jūrinius, sausumos ir balinius.
Įdomūs vėžliai yra ne tik dėl savo archajiškumo, tačiau tai pat dėl išskirtinės išvaizdos ir anatomijos. Visas vėžlio kūnas yra apsaugotas kieto, su skeleto kaulais suaugusiu „šarvu“, sudarytu iš dviejų pagrindinių dalių: karapakso (viršutinė skydo dalis) ir plastrono (apatinis skydas). Tačiau pasaulyje gyvena ir tokių vėžlių, kurių kūna dengia tik minkšta oda.
Lietuvoje gyvenantys vėžliai visaėdžiai, tačiau kitos vėžlių rūšys gali turėti labai specializuotą mitybą (maitintis tik augaliniu arba tik gyvūninės kilmės maistu). Savo maistą „šarvuočiai“ tikrąja ta žodžio prasme atsikerpa tvirtų žandikaulių pagalba, dėlto geriau pirštų vėžliui į burną nekišti.
Deja, pagal pasaulinės raudonosios knygos duomenis beveik 50 proc. iš visų vėžlių rūšių pasaulyje gręsia išnykimas. Pagrindinės grėsmės sukeltos žmogaus: buveinių nykimas, brakonieriavimas ir nelegalus vėžlių laikymas namuose kaip naminius gyvūnus (tai vienas iš būdų plisti invazinėms rūšims šalyse).
Tradiciškai Lietuvoje vėžliai aptinkami būtent pietinėje šalies dalyje – Dzūkijoje, smėlio, neužsenkančių balučių ir miškų krašte. Šių metų birželio 19 d. į dzūkijos balas buvo sugrąžinti net 108 rudenį gamtosaugininkų iš smėlio išsikasti vėžliukai. Nuo 2011 metų balinių vėžlių jaunikliai pirmąsias savo gyvenimo žiemas leidžia Kaune, prižiūrimi Tado Ivanausko zoologijos sodo žinovų. Balinių vėžliukų veisimo projekto dėka, šiandien jau turime beveik atkurtas vėžlių populiacijas Lietuvoje. Per beveik dešimtmetį net 824 mažyliai buvo sugrąžinti namo.
Prie „gelažinių varlių“ apsaugos prisideda ir vietos gyventojai, padedantys saugiai smėlėto šlaito beieškančioms vėžlių patelėms pereiti kelią migracijos metu. Metelių regioninio parko emblemoje, mėlyname fone, puikuojasi būtent balinis vėžlys. Apsilankius šios saugomos teritorijos interaktyviame lankytojų centre, visa ekspozicija perteikia lankytojui šių gyvūnų svarbą mūsų gamtinėms ekosistemoms. Kartais čia netgi galima sutikti tarsi iš animacinio filmuko pasprukusį tikrą vėžliuką nindzę.
Susipažinti su vėžliukais bus galima 2021 metais birželio mėnesį jų „išlydėtuvių“ metu. Nors tokia galimybė būna vos kartą metuose ir trunka tik apie 1 val., sudalyvauti vėžliukų perkėlime į natūralią gamtą, į Metelių kaimą dzūkijoje suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Vaikams ir suaugusiesiems, tai neįkainojama patirtis ir džiaugsmas.
Tik gerai pažystant savo krašto vertybes, galime suvokti kodėl svarbu kiekvienam iš mūsų saugoti gamtą ir nebūti ta karta, kuri prisideda prie jos naikinimo, – teigia VSTT žinovė, Inga Banytė. Saugomos teritorijos – būtent ir yra tos vietos kuriuose galime tai padaryti. Kartais ta didelė vertybė gali būti medis, vabalas ar balinis vėžliukas.
Vienas iš būdų prisedėti prie saugomų teritorijų veiklos – metinis asmens arba šeimos lankytojo bilietas, kuris skirtas įvairių pažintinių renginių lankymui visose 41-oje pagrindinių Lietuvos saugomų teritorijų net 12 mėn. nuo bilieto išrašymo datos. Visos lėšos gautos, už bilietus yra panaudojamos išsaugoti mūsų krašto vertybes ir padėti nacionalinių bei regioninių parkų lankytojams geriau jas pažinti.
Daugiau žinių specialiame Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro kalėdiniame pasiūlyme: https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/dovanu-kuponas-pirkdamas-metini-lankytojo-bilieta-remi-saugomas-teritorijas.
Kviečiama daugiau apie saugomas rūšis ir jų apsauga Lietuvoje sužinoti Nacionaliniame ST lankytojų centre.
