Keturios iš penkių Lietuvos smulkiųjų ir vidutinio dydžio įmonių pirkėjų bei darbuotojų paieškai naudoja būtent socialinius tinklus, tarp kurių populiariausias – feisbukas. Nors Lietuva gali pasigirti itin greitu bei kokybišku interneto ryšiu, maždaug penktadalis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) vis dar laikosi už skaitmeninio pasaulio ribų ir jo suteikiamomis galimybėmis nesinaudoja.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė daugiau kaip 200 Lietuvos SVV vadovų, kurie galėjo rinktis kelis atsakymo variantus. Nors daugiausiai, arba 55 proc., įmonių pripažino, kad pirkėjų ir darbuotojų paieškai išnaudoja savo interneto svetainę, išvardinti socialiniai tinklai kartu surinko net 79 proc. bendrovių vadovų balsų.
„Interneto ir socialinių tinklų svarbą ypač išryškino COVID-19 pandemija, kuomet vienu rankos mostu gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę. Neabejotinai laimėjo tie verslai, kurie ir iki tol buvo aktyvesni internete. Jiems nereikėjo ne tik kurti naujų įrankių: puslapių ar paskyrų, bet ir žaibiškai perprasti jų specifikos. Vis dėlto, pandemijai diktuojant kitas žaidimo taisykles, ir patys mažiausi verslai privalės išeiti iš skaitmeninio pasaulio užribio“, – sako apklausą inicijavusio Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.
Pirmauja – feisbukas
Feisbukas yra populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje, jį labiausiai mėgsta ir įmonės. 48 proc. jų tvirtina, kad ieškodamos naujų pirkėjų ar darbuotojų naudojasi savo feisbuko paskyra.
„Dar 19 proc. verslo atstovų paminėjo kitus socialinius tinklus, 12 proc. – paskyrą linkedine. Bendras įmonių aktyvumas socialiniuose tinkluose yra tikrai aukštas. Tai rodo modernų verslo požiūrį bei didesnį konkurencingumą pandemijos kontekste. Verslas eina ten, kur jo pirkėjas praleidžia daug laiko – tai yra teisinga strategija. Juo labiau, kad dėl užkrato įvedamų ribojimų virtualūs pardavimai kartais lieka vienintele galimybe tęsti veiklą“, – pastebi J. Ivaška.
Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo smulkios ir vidutinio dydžio įmonės socialiniuose tinkluose yra gerokai aktyvesnės nei vietos kapitalo verslas. Tarp užsienio kapitalo bendrovių yra 65 proc. feisbuko ir 26 proc. linkedino vartotojų. Tuo metu tarp Lietuvos kapitalo įmonių tokių yra atitinkamai 10 proc. ir 46 proc.
Interneto svetainėms tenka daug pasitikėjimo
Kas antras SVV atstovas išskiria būtent įmonės interneto svetainės svarbą, ieškant pirkėjų ar naujų komandos narių. J. Ivaškos teigimu, nuosava interneto svetainė yra tarsi moderni šių laikų vizitinė kortelė, padedanti geriau susipažinti su įmone ir jos veikla.
„Svarbu paminėti, kad savo interneto puslapio susikūrimas neturėtų būti traktuojamas kaip baigtinis veiksmas, antraip tokie virtualūs namai gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Svetainė turėtų būti įdomi, patogi naršyti, įrašuose negali būti palikta rašybos ar stiliaus klaidų. Jei vartotojas čia užsuka, vadinasi, jis ieško aktualios informacijos, o ne „naujienos“ apie prieš dešimtmetį gautą apdovanojimą. Periodiškai atnaujinkite ir kontaktinius duomenis, darbo laiką – visa tai padės kurti profesionalų įvaizdį“, – pataria J. Ivaška.
Dar 15 proc. įmonių svarbiu skaitmeniniu kanalu laiko elektroninę parduotuvę. Tvarkinga, patraukli elektroninė parduotuvė verslui yra būtinybė, kadangi tiesioginio bendravimo dėl užkrato priversti vengti pirkėjaiir patys atranda beribes apsipirkimo internete galimybes.
Vis dėlto, didžiausią rūpestį kelia penktadalis Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių, kurios moderniais komunikavimo kanalais nesinaudoja. Pastaroji tendencija ypač ryški ne tik tarp fizines paslaugas teikiančių įmonių (28 proc.), bet ir tarp intelektualinių paslaugų teikėjų (24 proc.) bei prekybininkų (21 proc.).