Antradienis, 26 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Gydytojai baiminasi trečiosios pandemijos bangos – ja gali tapti lėtinės ligos

www.alkas.lt
2020-11-25 07:00:18
1
Osha.europa.eu nuotr.

Osha.europa.eu nuotr.

       
Osha.europa.eu nuotr.
Osha.europa.eu nuotr.

Sveikatos specialistai pastebi, kad karantino metu ženkliai sumažėjęs visuomenės judėjimas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių – kritusio fizinio aktyvumo žmonės taps mažiau atsparūs ligoms ir viruso plitimui. „Trečiąja banga“, pasak medikų, gali tapti padidėjęs sergamumas jau nebe koronavirusu, o lėtinėmis ligomis.

Apribojimai neigiamai veikia ne tik imuninę sistemą

Sporto medicinos gydytojas dr. Dalius Barkauskas įsitikinęs – pandemija turi pragaištingą poveikį ne tik ekonomikai, bet ir žmonių sveikatai, gyvenimo būdui ir kasdieniniams įpročiams. Jis sako, kad mokslininkų atliktose studijose jau ne kartą įrodyta, kad fizinio aktyvumo sumažėjimas dėl įvedamų apribojimų neigiamai veikia žmogaus imuninės sistemos ir kitų organų sistemų veiklą bei gali sumažinti atsparumą virusinėms infekcijoms, o infekcijos atveju pažeidimas gali būti didesnis.

„Daugelis draudimų, tokių kaip socialinė izoliacija, likimas namie, laisvalaikio praleidimo vietų, sveikatingumo klubų uždarymas, kurie taikomi, kad būtų ribojimas SARS-CoV-2 plitimas, neabejotinai mažina fizinį aktyvumą. Tai neigiamai veikia mūsų kūno atsparumą infekcijoms ir sudaro sąlygas atsirasti „paradoksaliai“ trečiajai bangai lėtinių ligų, tokių kaip hipertonija, diabetas, nutukimas, metabolinis sindromas, skaičiaus augimui. O būtent šios grupės žmonės sunkiausiai serga SARS-CoV-2 infekcijos atveju. Tą teigiu, remdamasis mokslinėmis studijomis“, – komentuoja dr. D. Barkauskas.

Jis papildo, kad dar vienoje mokslinėje studijoje, kurią atliko italų mokslininkai, pabrėžiama, kad karantinas turės ilgalaikių pasekmių dėl širdies kraujagyslių ligų komplikacijų ir jų skaičiaus augimo. Kaip pagrindinės priežastys nurodomos nerimo būklė, nesveiki kasdieniniai įpročiai karantino metu, į blogąją pusę pasikeitusi mityba.

Skaičiai nemeluoja – žmonės juda mažiau

„Pradėkime nuo paprastų faktų. Vienoje iš dr. G. H. Tison ir kitų amerikiečių mokslininkų atliktų studijų buvo vertinamas žingsnių skaičius, kaip fizinio aktyvumo kiekybinis rodiklis. Skaičiai verčia susimąstyti. Autoriai pažymi, kad 10 dienų po pandemijos paskelbimo registruotas 5,5 proc. žingsnių skaičiaus sumažėjimas kaip pasaulinis vidurkis (287 žingsniai), bet po 30 dienų jau buvo 27,3 proc. sumažėjimas (1432 žingsniai)“, – komentuoja sporto medicinos gydytojas dr. D. Barkauskas.

Tuo metu Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) nuo karantino įvedimo analizuoja „Google“ mobilumo ataskaitas. Jose pateikiamoje parkų lankymo statistikoje atsispindi gyventojų fizinis aktyvumas. LSKA prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad dar neprasidėjus griežtesniems ribojimams, buvo stebimas fizinio aktyvumo smukimas. Paskutiniais duomenimis, neskaitant šiek tiek didesnio aktyvumo savaitgalį, ataskaitose fiksuojamas didžiulis aktyvumo kritimas.

„Reikia pabrėžti, kad mes nekalbame apie palyginimą su vasara, kai parkai pilni. Šių duomenų atskaitos taškas – žiema, kai parkuose lankytojų nėra daug. Tad jei dabar matome mažėjimą net virš 30 proc., reiškia, kad žmonės beveik neišeina į parkus. Šiuos duomenis galima interpretuoti vienareikšmiškai – dar neįvedus karantino, žmonės baimindamiesi viruso pradėjo vis mažiau judėti. Ir čia mes nekalbame apie keliones į darbą ar prekybos centrus – būtent čia fiksuojamas mobilumo mažėjimas leido tikėtis, kad žmonės pasuks į parkus. Deja, to neįvyko – žmonės tiesiog nustojo judėti. Net uždarius sveikatingumo klubus, fizinio aktyvumo padidėjimo viešose erdvėse nematome – kalbame apie 100 tūkstančių žmonių, kurie tiesiog nustojo mankštintis“, – sako A. Mačiukas.

LSKA prezidentas atkreipia ir dėmesį į valdžios sprendimus ir koronaviruso situaciją komunikuojančių valdininkų retoriką.

„Už sveikatos apsaugą atsakingi asmenys atrodo lyg nusistatę prieš sveikatingumą, mažai kalba apie poreikį judėti. Tai didžiulis skirtumas nuo praėjusio pavasario, kai karantino metu buvo raginama judėti, išeiti pasivaikščioti. Dabar tokios retorikos negirdime. Neabejotinai kritęs fizinio aktyvumo lygis yra susijęs su tokia nuostata“, – susirūpinimą reiškia A. Mačiukas.

Laisvė pasirinkti fizinį aktyvumą

LSKA prezidentas sutinka, kad pandemijos metu fizinio aktyvumo svarba tik dar labiau išauga, todėl ypač pabrėžia žmonių laisvę pasirinkti jiems tinkamiausią judėjimo formą.

„Žinoma, visi privalome laikytis atsakingos elgsenos principo ir visokeriopai prisidėti prie pastangų sustabdyti COVID-19 plitimą. Sveikata ir saugumas nediskutuotini prioritetai. Tik neretai vis dar pasigendu įsiklausymo ir argumentų, kodėl apribojant žmonių mobilumą pasirenkamos drastiškos sankcijos vienam ar kitam sektoriui“, – pastebi A. Mačiukas.

„Nuolat kalbame su kitų Europos šalių sveikatos ar sveikatingumo klubų asociacijų atstovais. Pirmo karantino laikotarpiu, pavasarį, daugelio šalių sveikatingumo klubai buvo masiškai uždarinėjami, tačiau šios antros bangos metu mažiau negu pusės šalių sveikatingumo klubų yra uždaryti ir jie paprastai uždaromi trumpesniems laikotarpiams. Pavyzdžiui, Olandijoje susirgimų skaičiai buvo tikrai nemaži, nepaisant to, vyriausybė paliko klubus atvirus. Žinoma, su atitinkamais apribojimais – lankytojų srautų valdymu, kitais saugumo reikalavimais. Jie išgirdo žmonių norą judėti ir nusprendė, kad palaikyti fizinį aktyvumą yra šalies prioritetas, ypač dabar, kai lauke šalta ir tamsu. Na, o namuose sportuoti, pripažinkime, prisiverčia gal vienas iš dešimties“, – komentuoja LSKA prezidentas.

Šiuo metu sveikatingumo klubai veikia Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Olandijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse.

Jis  atkreipia dėmesį, kad daugelyje šalių, kuriose sveikatingumo klubai uždaromi, taip daroma ne dėl to, kad tai yra nesaugi vieta sportuoti, bet dėl to, kad tokiu būdu valdžios organai nori maksimaliai apriboti žmonių kontaktus bei mobilumą ir daro bendrus ribojimus viskam.

Europos sveikatingumo asociacija „EuropeActive“ praneša, kad išankstiniai „King Juan Carlos“ universiteto ir „AWRC-Sheffield Hallam“ universiteto surinkti duomenys atskleidžia ypač žemą Covid-19 rizikos lygį laisvalaikio ir sveikatingumo klubuose. Ištyrus daugiau nei 67 milijonus apsilankymų, vidutinis infekcijos lygis siekia vos 0,91 per 100 000 apsilankymų. Tuo tarpu bendras susirgimų vidurkis 100 000 gyventojų yra 180,76. Duomenys gauti iš Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Portugalijos, Norvegijos, Šveicarijos, Čekijos Respublikos, Lenkijos, Danijos, Liuksemburgo ir Jungtinės Karalystės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šimtus žmonių dėl diabeto grėsmės patikrinę gydytojai ragina suklusti
  2. Sporto klubuose gali tykoti nemalonių odos ligų sukėlėjų
  3. Kulautuva kviečia į atnaujintą pėsčiųjų sveikatingumo taką
  4. Olimpinės rinktinės gydytojas: sportas turi ne imti, o padėti
  5. Daugiau lėšų bus skiriama fiziniam veiklumui
  6. Kaune atidaryta Karščiavimo klinika priims ir Kaišiadorių gyventojus
  7. Padidėjus užsikrėtusiųjų skaičiui Nemenčinėje – griežta karantino priemonių kontrolė
  8. J. Dapšauskas. Sportas – jauniems, fizinis aktyvumas ir kūno kultūra – visiems
  9. Sportuojantiems lietuviams trūksta sąmoningumo
  10. Vilnius dėl koronaviruso prašo tirti didesnes žmonių grupes
  11. Nustatyti reikalavimai sporto treniruočių rengimui
  12. Gydytoja onkologė atskleidė, kaip išvengti rimtų ligų
  13. Kaip puoselėti sveiką kūną: 7 kineziterapeuto V. Tautkaus patarimai
  14. Prof. G. Brimas: COVID-19 akivaizdoje žmonės turės dar labiau susirūpinti savo antsvoriu
  15. Dėl karantino padaugėjo trumparegystės atvejų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. 3-ji banga says:
    5 metai ago

    Nedideli karantino pokyčiai: svarbu auginantiems pradinukus po atostogų mokiniai mokslus tęs nuotoliniu būdu
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/nedideli-karantino-pokyciai-svarbu-auginantiems-pradinukus.d?id=86120397

    Mokslininkų išvados apie COVID-19: didžiausias pikas – sausio–vasario mėnesiais, didelį nerimą kelia nauja atmaina
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/mokslininku-isvados-apie-covid-19-didziausias-pikas-sausiovasario-menesiais-dideli-nerima-kelia-nauja-atmaina.d?id=86121947

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Putinas–Brežnevas, degantis Kremlius
Ukrainos balsas

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusiją reikia sutriuškinti jos pačios labui

2025 08 25
Siuntos
Architektūra

RRT: kaip elgtis su siuntomis į JAV po muitų pokyčių

2025 08 25
Pratybos | KASP nuotr.
Lietuvoje

Pietryčių Lietuvoje – lauko taktinės pratybos

2025 08 25
Huffingtonpost.com nuotr.
Lietuvoje

Tyrimas: dalis gyventojų keliauja nepaisydami skolų

2025 08 25
Vudis Alenas Maskvos kino savaitėje
Kultūra

Ukraina pasmerkė Maskvoje pasirodžiusį Vudį Aleną

2025 08 25
D. Šakalienė lankosi Ukrainoje
Lietuvoje

Krašto apsaugos ministrė lankėsi Kijeve

2025 08 25
Eglė Navickienė pradėjo bado akciją
Lietuvoje

Kalvarijos mokytoja pradėjo bado akciją: ministrė žada tyrimą, LŠDPS ragina solidarizuotis

2025 08 25
Sveikata
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: regionuose patekti pas medikus sunkiau

2025 08 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • Sergiejus Bulba, Eduardas Glioza apie Pietryčių Lietuvoje – lauko taktinės pratybos
  • Vidimantas apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • Artis Grynas, Vadimas Gerasimovičius apie L. Kojala. Zelenskio ir Europos lyderių vizitas Vašingtone

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusiją reikia sutriuškinti jos pačios labui
  • RRT: kaip elgtis su siuntomis į JAV po muitų pokyčių
  • Pietryčių Lietuvoje – lauko taktinės pratybos
  • Lietuviška daina suskambusi parodoje Japonijoje pakvietė pažinti Lietuvą per kultūrą ir išskirtinius papročius

Kiti Straipsniai

Ar saugus šulinių ir gręžinių vanduo?

Asmeninių gręžinių vanduo: kada susirūpinti jo kokybe?

2025 08 07
Mankšta

3 būdai išlaikyti sveikatą ir savarankiškumą sergant

2025 07 31
Sveikata

Sveikatos paslaugų apmokėjimo pakeitimus tirs teismas

2025 07 16
Studentų miestelis

Kaunas – tarp geriausių pasaulio miestų studentams

2025 07 16
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Kokius tyrimus skiria šeimos gydytojas ir kada jie nemokami?

2025 07 07
Vaikai prie kompiuterio

Vaikai ekranų nepalieka ir vasarą

2025 07 06
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės iškilmingas minėjimas Kaune, Valstybės teatre 1938 m. sausio 15 d. | Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune archyvo nuotr.

I. Jakubavičienė. Prezidento Antano Smetonos dėmesys kultūros laukui

2025 06 28
Daržovės, česnakai

Prieskoniai gali tapti natūralia pagalba medžiagų apykaitai

2025 06 22
„Sveikatiada“ subūrė aktyvią bendruomenę: sumanyme dalyvavo beveik 1,5 tūkst. ugdymo įstaigų | Rengėjų nuotr.

„Sveikatiada“ subūrė aktyvią bendruomenę: sumanyme dalyvavo beveik 1,5 tūkst. ugdymo įstaigų

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • Sergiejus Bulba, Eduardas Glioza apie Pietryčių Lietuvoje – lauko taktinės pratybos
  • Vidimantas apie L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?
  • Artis Grynas, Vadimas Gerasimovičius apie L. Kojala. Zelenskio ir Europos lyderių vizitas Vašingtone
  • +++ apie Z. Vaišvila, E. Čibirauskas, G.Ustinavičius. Kodėl VRK neregistravo referendumo, kad valstybė nefinansuotų politinių partijų?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Labai naudingus saulės elementus išradusio KTU profesoriaus darbą priėmė žurnalas „Science“

Labai naudingus saulės elementus išradusio KTU profesoriaus darbą priėmė žurnalas „Science“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai