Minėdami Pasaulinę maisto dieną – spalio 16-ąją – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje kasmet suserga valgydamas užteršto maisto. ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 459 per maistą ir aplinką išplitę protrūkiai, iš viso juose sirgo 1204 žmonės, iš jų daugiau nei pusė – 805 (66,9 proc.) – buvo gydyti ligoninėse.
Iš 459 protrūkių, 410 (89,3 proc.) buvo šeiminiai, o 49 (10,7 proc.) – išplitę. Išplitę protrūkiai dažniausiai buvo siejami su vaikų ugdymo įstaigomis (39 protrūkiai), maisto tvarkymo subjektų veikla (5 protrūkiai).
Protrūkiai buvo registruojami visose šalies administracinėse teritorijose, tačiau daugiausia pranešimų gauta iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos NVSC departamentų. Daugiau – miestuose (71 proc. visų protrūkių) nei kaimuose (29 proc.). Daugiausiai protrūkių kilo kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Vyravo negausūs su 2–3 susirgimais protrūkiai. Jie sudarė net 92,5 proc. visų protrūkių. 2019 m. didžiausiame protrūkis su 39 ligoniais buvo užregistruotas vaikų ugdymo įstaigoje, kuris išplito per užterštą maistą, nesilaikant tinkamos higienos.
Dažniausia protrūkių priežastimi 2019 m. buvo rotavirusai, noravirusai ir salmonelės, tačiau daugiau nei pusėje protrūkių sukėlėjo nustatyti nepavyko. Pagrindiniai protrūkių perdavimo veiksniai buvo higienos stoka (užterštos rankos, aplinka, maisto gaminimo įrankiai), maistas (vištiena ir jos produktai, kiaušiniai ir jų produktai).
Bakterijų, virusų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, žaliame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose ir ant jų, ant daržovių ir vaisių. Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nesilaikant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), maisto sauga kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai, o 40 proc. šių ligų naštos tenka vaikams iki 5 metų. Maistu plintančios ligos kliudo socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, daro žalą nacionalinei ekonomikai, turizmui ir prekybai.
ULAC medikai primena, kad užsikrėtimo riziką ligas sukeliančiais mikroorganizmais mažina:
- Tinkamas rankų plovimas gali dukart sumažinti apsinuodijimo maistu atvejų skaičių ir žymiai sumažinti sergamumą kitomis infekcijomis
- Švara. Visus virtuvės paviršius, pjaustymo lenteles, įrankius plauti karštu vandeniu su indų plovikliais. Dažnai keisti virtuvinius rankšluosčius, šluostes, kempinėles, plauti +60 °C temperatūroje ar mirkyti buityje naudojamuose balikliuose.
- Atskyrimas žalių produktų nuo paruošto vartojimui maisto. Labai svarbu nenaudoti tų pačių lentelių, peilių žalios mėsos tvarkymui ir termiškai apdoroto maisto tvarkymui. Nedėti išplauto maisto atgal į originalią pakuotę, naudoti švarų maisto laikymo konteinerį. Nedėti kito maisto į lėkštes, kuriose prieš tai buvo žalias gyvūninis maistas.
- Tinkamas maisto apdorojimas karščiu. Maistas yra saugus tuomet, kai gaminio viduje pasiekiama reikiama temperatūra, kuri sunaikina patogenines bakterijas. Geriausia naudoti maisto termometrą matuojant temperatūrą gaminio viduje.
- Maisto atvėsinimas, šaldymas. Nelaikyti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 val., vasarą – 1 valandą. Neatitirpinti užšaldyto maisto kambario temperatūroje. Atitirpinamas maistas turi būti laikomas šaldytuve arba greitai atitirpinti mikrobangų krosnelėje. Marinuojamas maistas taip pat turi būti laikomas šaldytuve. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
