Šį rudenį sukanka 60 metų, kai Lietuvoje buvo įsteigti pirmieji gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai. Tada, remiantis Gamtos apsaugos įstatymu, numačiusiu pagrindines saugomų teritorijų kategorijas, buvo paskelbti 89 draustiniai.
Jų tinklas apėmė beveik visas vertingiausias šalies teritorijas – pradedant Anykščių šileliu ir baigiant Kuršių nerija. Vėliau jis sparčiai pildytas naujais draustiniais.
Dalies draustinių pagrindu buvo steigiami nacionaliniai ir regioniniai parkai: Kuršių nerijos ir Platelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu – Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai, Anykščių šilelio, Aukštadvario, Metelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu – Anykščių, Aukštadvario ir Metelių regioniniai parkai, Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio pagrindu – Nemuno deltos regioninis parkas ir t. t.
Dabar šalyje yra apie 400 valstybinių ir savivaldybių draustinių. Pagal saugomų vertybių pobūdį skiriami gamtiniai (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, pedologiniai, botaniniai, zoologiniai, botaniniai-zoologiniai, genetiniai, telmologiniai, talasologiniai), kultūriniai (archeologiniai, istoriniai, etnokultūriniai, urbanistiniai / architektūriniai) ir kompleksiniai (kraštovaizdžio, kartografiniai) draustiniai.
Draustiniai – tai saugomos teritorijos moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms vietovėms, jų gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Juose galima užsiimti ūkine veikla, lankytis.
Lankymui yra pritaikytas jau ne vienas draustinis. Tai Daugyvenės, Germanto, Jiesios, Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniai, Juozapinės geomorfologinis draustinis ir kt. Juose pastatyti informaciniai stendai, įrengti pažintiniai takai, apžvalgos vietos.
Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“, bus sutvarkyti draustiniuose saugomi kraštovaizdžio kompleksai (Šiliniškių ir Baluošo, Punios šilo, Kylininkų, Asvejos ežero pakrantės, Šventosios aukštupio, Betygalos, Salanto ir kt.).
