Rugpjūčio 27 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Berlyne dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama po rugpjūčio 9 dienos vykusių prezidento rinkimų susiklosčiusiai padėčiai Baltarusijoje. Kalbėdamas apie padėtį Baltarusijoje ministras pabrėžė, kad esame istorinio politinio ir visuomeninio virsmo savo artimiausioje kaimynystėje liudininkai.
„ES tenka išskirtinė, itin svarbu paremti šį virsmą – baltarusių siekį demokratiškai spręsti dėl savo ateities. Taikus valdžios perdavimas ir nauji demokratiniai rinkimai suteiktų baltarusiams tokią galimybę, o de facto valdžiai tai vienintelis šansas išeiti iš politinės ir moralinės aklavietės“, – sakė L. Linkevičius. Pasak ministro, ES tiesioginė parama turi atitekti pilietinei visuomenei, nepriklausomai spaudai ir ypač represijų aukoms.
„Įtempta padėtis Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinės bendruomenės dėmesio – piliečių represijos tęsiasi, valdžia atsisako bet kokios mediacijos, mobilizuoja karines pajėgas ES pasienyje, stebime ir Kremliaus kišimąsi, hibridinius veiksmus“, – teigė ministras.
ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai vieningai pasmerkė tebesitęsiančią valdžios struktūrų prievartą prieš taikius gyventojus, streikų dalyvių sulaikymus, koordinacinės tarybos, žiniasklaidos atstovų persekiojimą, aptarė tarpininkavimo galimybes, ESBO vaidmenį, ES – Baltarusijos santykių galimybes. Daugelis ministrų pabrėžė neatidėliotinos ES pagalbos represijų aukoms, pilietinės visuomenės organizacijoms, nepriklausomai žiniasklaidai poreikį.
Dėl baudų Baltarusijos pareigūnams ir jėgos struktūrų atstovams, atsakingiems už smurto ir represijų prieš taikius demonstrantus ir prezidento rinkimų rezultatų klastojimo rengimą, sutarta toliau tęsti darbą, ES institucijoms atlikti reikiamus teisinius veiksmus, ES baudų sąrašą nuolat pildyti.
Šiandien Berlyne L. Linkevičius susitiko su Vokietijos Federalinės Kanclerės Angelos Merkel patarėju Žanu Hekeriu (Jan Hecker) bei Korberiu (Körber) fondo rengtoje diskusijoje su Vokietijos akademine ir politine bendruomene aptarė politinę krizę Baltarusijoje, pagalbos pilietinei visuomenei teikimo būtinybę.
Berlyne ES užsienio reikalų ministrai taip pat susitiko su Izraelio diplomatijos vadovu Gabijumi Aškenaziu (Gabi Ashkenazi), aptarė Artimųjų Rytų taikos proceso galimybes bei taikos ir stabilumo regione užtikrinimo galimybes, sutarė plėtoji ES – Izraelio bendradarbiavimą artimiausiu metu surengiant Asociacijos tarybą.
Kodėl ministrai susirinkę dėl Baltarusijos tyli dėl Lenkijos repolonizacijos – vadinamos “kresų” politikos, kuri yra imperinė, kelianti grėmes Baltarusijos teritoriniam vientisumui. Ar nėra taip, kad žlugus Lukošenkai ir Maskvos įtakai Baltarusijoje, Lenkija prisijungs Pilsudskio 1920 metais užgrobtus dabar Baltarusijai priklausančius plotus. Ar čia nėra taip, kad Lietuva savo Baltarusijos politika pjauna šaką, ant kurios sėdi… Žodžiu, Linkevičius nekelia esminio Baltarusijos vientisumo garantijų klausimo…
Aš taip nemanau. Lenkija nieko ne paims be karo , kraujo. O ar ji nori karo? Maskovija – taip. Baltos Rusios žemės jau seniai suskirstytos į šešias gubernijas. Kremlius laukia .
O kam tas fizinis karas, kai yra kiti okupacijos būdai, kurių abejingoji Europa politkorektiškai ,,nepastebi”? Arba savo nesuvokiamo infantilumo konvencijomis, deklaracijomis ir pan. pati skatina?
Mūsų politikų panosėje, Lietuvoje, jai neblogai sekasi jų pačių, buv. Jedinstvos veikėjų rankomis nuo darželio tenykščius gyventojus lenkinti? O ir dalis profesūros, kūrėjų, politologų pasiduoda paslaptingam PL ,,žavesiui”.
Nuo 1990 m. PL labai energingai veikė tarpukariu jos okupuotų UA, BY ir LT teritorijų dalyse ( kurias Stalinas, iš jos atėmęs, prie SSSR prijungė), – esą, ,,padėjo iš SSSR vaduotis ir grįžti prie šaknų”. Naivūs žmonės tikėjo, jog PL veikia solidarumo ir padorumo skatinama… Dar tada ji,, skiepydama ,,skriaudžiamų” savijautą, pradėjo veikti buvusių savo užgrobtų teritorijų ,,lenkų” protus – tų vietų gyventojus skatino kovoti ,,už savo pamintas teises”, o iš tiesų – priešinti prieš valstybes, kurių piliečiai jie yra. (Tai kas iš tiesų planuota: ar ne tų ,,lenkų” rankomis pasinaudoti, kad jie, susiklosčius palankioms aplinkybėms, pasitarnautų jai kaip patrankų mėsa – nesvarbu, fizinė ar virtuali, – sukiltų prieš kamieninę valstybės tautą ir ,,išsivaduotų”, t.y., padėtų jai pasididinti PL teritoriją iki tarpukariu užgrobto dydžio?).
Istorija byloja priešingai, pati Lenkija karu neįstengia nieko nugalėti. Antai, ant LDK buvo užšliaužta be karo, prūsams užvaldyti pasitelktas Ordinas, 1920 m. atplėštas Lietuvos neginamas Vilnius su teritorija – praktiškai be karo veiksmų – apgaule, Vokietijos valdytas prūsų žemes jai “už gražias akis padovanojo” Stalinas, dabartinę laisvę ji gavo Sąjūdžiui ir perestroikai išardžius Sovietų Sąjungą ir t.t. … Va ir dabar su Lukašenka imasi Baltarusijos žmonės, Lenkijos tarsi nesimato, bet, jeigu jie Maskva atsikratytų, Lenkija Pilsudskio užgrobtoje dalyje pasirodytų esanti… Tokia realybė.
Baltarusiją į tas 6 gubernijas yra susiskirstę bene Žirinovskio tipo propagandistai ir politikai…
Apgaulė, klasta, papirkimas, meilikavimas, neužtarnautų komplimentų žarstymas, nuo kurių mūsų apsalęs ,,elitas” jau ir pats įtikėjo savo genialumu. O kai pamato eilinį blizgančiame popieriuje įvyniotą saldainį, tai ir patys lekia žirklių, kad iš LT žemėlapio gabalėlį Lietuvos nukirptų, kaimynei juo už komplimentus atsidėkotų…
Lietuvos veiksmais besistebinti Vokietija: ar tik mums patiems neteks gailėtis? (Užsienyje – m.DELFI.lt) –
– m.delfi.lt/uzsienyje/article.php?id=85096447
Perskaičiau. Reikalingas “dialogas” . Kas prieš, bus kvailys. Švelniausias “dialogas” Ukrainoje. Jau 15 tūkst. paaukota vardan “dialogo” , o tas, susmirdęs “dialogas”, vis tęsiasi. Taip , vokiečiai turi rūpesčių su atbėgeliais , bet, mano įtarimas, komsomolka Merkel pasakyti kremliaus carukui – baik. Ne tik negali , bet ir neturi galios. Pirkdama iškasenas, ginkluoja ”rusiškų žemių rinkėją”- “reali politika”.
Jau N metų Europa Lukašenką vadina paskutiniu Europos diktatoriumi.
Diktatorių valdomų valstybių pasaulyje yra nemažai – Kinija, Saudo Arabija, Kataras, Bahreinas ir t.t. Su visais diktatoriais Vakarų pasaulis draugiškai sutaria, bendradarbiauja, prekiauja; su kai kuriais režimais – net milijardinėmis sumomis, netgi sunkiąja ginkluote. Tačiau štai NETIKĖTAI diktatoriškoje Baltarusijoje neįvyko DEMOKRATINIAI rinkimai!
Koks akibrokštas Lietuvai !?
– V e i d m a i n i a i !
Padorumas reikalauja, kad šalies vadovas būtų vadinamas pagal jo pareigų pavadinimą savo šalyje, šiuo atveju prezidentas A. Lukašenka.
Mes ne jį paniekiname jo akyse, bet parodome savo kultūringumą, savo menkystę.
Tarp kitko, kuris sugebėtų pokalbyje akis į akį jį pavadinti diktatoriumi ?
Manęs nei šildo, nei šaldo A. Lukašenka, nebuvau, nesu ir abejoju ar būsiu jo gerbėju.
Bradauskas,
Andriukaitis,
Degutienė,
Steponavičius,
Talmontas
Baura,
Rinkevičius,
Poderys
Alko redakcijai —- Žanu Hekeriu (Jan Hecker) bei Korberiu (Körber) —– vokiečių Jan yra tariamas Jan, tai lietuviškai rašant būtų Janas (pranc. Jean tariamas Žan), ir ne Korberiu, bet Kiorberiu.