Rugpjūčio 30 d. 16.00 val. Karo technikos ekspozicijoje vyks renginys „Visi kaip vienas į laisvės dieną“, skirtas 27-osioms Rusijos kariuomenės dalinių išvedimo iš Lietuvos teritorijos metinėms paminėti. Renginyje bus galima Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendą, pamatyti Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos salves, dalyvauti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei Karo muziejaus parengtoje edukacinėje veikloje ir ekskursijoje Karo technikos ekspozicijoje.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, jau kitą dieną, 1990 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Kovo 13 d. kreipimusi į SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininką buvo remiamasi tebegaliojančia 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos taikos sutartimi, raginama pradėti derybas dėl karinių dalinių išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Vienas pirmųjų Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos reikalavimų Sovietų Sąjungai buvo jos karinių dalinių išvedimas iš Lietuvos teritorijos. 1992 m. sausio 1 d. Rusijos Federacijos Šiaurės Vakarų grupės duomenimis tuo metu Lietuvoje buvo 34,6 tūkstančiai karių. Iš viso galėjo būti apie 7,3 tūkstančiai karininkų, 3,6 tūkst. praporščikų, 22,2 tūkst. kareivių ir seržantų, daugiau nei 1,4 tūkst. kursantų, apie 1000 tankų, 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis. Tačiau iš tikrųjų kariškių galėjo būti ir apie 10 tūkst. mažiau. Iš viso tai buvo 5 divizijos, 295 atskiri aptarnaujantys ir koviniai daliniai bei padaliniai. Sovietiniai kariniai daliniai Lietuvoje užėmė 68 000 ha (1,2% Lietuvos teritorijos), daliniai buvo dislokuoti visuose didžiausiuose miestuose. Vien Vilniuje tankiai apgyvendintuose rajonuose buvo dislokuoti 32 stambūs daliniai ir sprogmenų sandėliai.
