Lietuvos mokslininkai aktyviai atsiliepė į Lietuvos mokslo tarybos kvietimą teikti paraiškas trumpalaikiams taikomiesiems moksliniams tyrimams, kurie prisidėtų ieškant sprendimų dėl COVID-19 pandemijos padarinių mažinimo. Valstybės valdymo, viešojo ir privataus sektoriaus institucijoms moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir patarimus yra pasirengusios pateikti net 78 šalies tyrėjų grupės.
Per itin trumpą laiką net 442 tyrėjai iš 16 universitetų, institutų, mokslo ir medicinos centrų susibūrė į grupes ir pasiūlė mokslinių tyrimų, kurie galėtų padėti Lietuvos valstybei ir visuomenei įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, idėjas. Vilniaus universitetas pateikė 20, Kauno technologijos universitetas – 15, Vilniaus Gedimino technikos
universitetas – 9, Vytauto Didžiojo universitetas – 7, Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – po 6 projektų paraiškas. Bent 22 projektai žadami vykdyti kartu su partneriais – kitomis mokslinius tyrimus vykdančiomis institucijomis, viešojo ir privataus sektoriaus įstaigomis. Mokslininkų grupėse žada dirbti net 57 doktorantai.
Iš viso gautos 48 humanitarinių ir socialinių (HS) bei 30 gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio (NTMA) mokslų sričių paraiškos, iš kurių net 20 yra tarpdalykinės, integruojančios HS ir NTMA sričių mokslinius tyrimus. Daugiausia pateikta vadybos, ekonomikos, psichologijos, visuomenės sveikatos ir medicinos projektų.
Bendra projektų įgyvendinimui prašoma lėšų suma – 5,7 mln. eurų, vidutinė projekto vertė – apie 75 tūkst. eurų. „Projektų įgyvendinimui prašoma suma gerokai viršija varžytuvėms numatytas lėšas, todėl jau dabar imsime ieškoti išeičių, kad kuo daugiau kokybiškų projektų būtų finansuojama. Vienas galimų scenarijų yra siūlyti rezultatais suinteresuotoms institucijoms finansuoti projektus tiesiogiai“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Romas Baronas.
Paraiškų ekspertinio vertinimo rezultatus Taryba žada skelbti gegužės antroje pusėje.
Trumpalaikiai taikomieji moksliniai tyrimai sprendimams dėl COVID-19 padarinių finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Tokius projektus reikia viešinti , galu gale jie bus finansuojami biudžeto pinigais . Aš dar pamenu sena turėta praktika kai ‘Vilnius kultūros sostinė’ tapo savotiška “karmuške” tam tikrai visuomenės daliai , per krize . Būtu buve tikrai gražu jei tie universitetai prieš tai būtu paviešinę savo idėjas visuomenei ir kaip dera ‘demokratijos kalvėms ‘ išklausę ką apie tai mano visuomenė . Kartais man atrodo kad mes labai norime būti demokratiški , bet kai tik kalba pakrypsta į pinigus tuo viskas ir baigiasi .
Pritariu – krizės laikais sukuriamos itin palankios sąlygos drumstame vandenyje tinklais „meškerioti”.
Kai Vokietijos viena laboratorija pasiskelbė sukūrusi skiepą nuo koronos, Tumpas užsimojo nupirkti. Vyriausybė įsikišo ir neaišku kuo baigėsi. Prieš porą dienų Briuselis bandė užkardyti Kinų invaziją, kurie pasišovę supirkti Europos farmacijos įmones ir mokslines laboratorijas, kurios užsiima korona. Nelabai sekasi. Lietuviai užuodė kinų maišus, pilnus šlamančių ? Kinai daro lygiai tą patį, ką anksčiau darė JAV.