Lietuva, bendradarbiaudama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos Komisija, pradeda rengti šalies įgūdžių strategiją. Pirmojo seminaro metu nuspręsta, kad šalies įgūdžių strategija bus koncentruojama į keturias sritis: suaugusiųjų mokymąsi, geresnį įgūdžių panaudojimą darbo vietoje, jaunų žmonių pasirengimą gyvenimui bei karjerai ir efektyvesnį įgūdžių sistemos valdymą.
„Išsilavinę ir aktualius įgūdžius turintys gyventojai yra šalies ekonominio augimo ir konkurencingumo sąlyga. Lietuvoje vis sparčiau vystosi aukštųjų technologijų sektorius, kasmet pritraukiame daugiau kokybiškas darbo vietas kuriančių investicijų. Siekdami išlaikyti spartų augimo tempą ir žengti kartu su technologiniais pokyčiais, turime didinti švietimo ir įgūdžių sistemos kokybę bei valdymo veiksmingumą“, – sako Ministro Pirmininko patarėjas Lukas Savickas.
Kartu su EBPO rengiama Nacionalinė įgūdžių strategija taps pagrindu 2021–2027 m. Europos Sąjungos sanglaudos fondų investicijoms į įgūdžių sistemą ir padės įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas dėl įsidarbinimo ir socialinės ekonomikos skatinimo. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, kokybiškas švietimas ir aktualių įgūdžių ugdymas yra pagrindiniai Europos konkurencingumo ir novatoriškumo ramsčiai.
„Gyvename ketvirtosios pramonės revoliucijos laikais, kai dirbtinis intelektas, robotizacija, daiktų internetas žengia iš fantastikos į realų pasaulį. Pasaulyje vykstant lenktynėms dėl skaitmeninių technologijų, Europa negali atsilikti. Tačiau Europai siekiant lyderystės skaitmeninėje srityje, lemiamą vaidmenį turi žmonių įgūdžiai ir investicijos į šį sektorių. Šiandien net trečdaliui europiečių trūksta skaitmeninių gebėjimų, o Lietuvoje žmonių įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis riboja ir privačias investicijas. Geresnis įgūdžių planavimas ir investicijos į šią sritį padėtų spręsti ne tik ekonomikos konkurencingumo, bet ir šalies skaudulius – demografines bei socialines problemas. Investicijos į Europos žmones – tai investicijos į Europos ateitį“, – teigia A. Pranckevičius.
Įgūdžių politika yra kompleksinė švietimo, socialinės ekonomikos ir kitų valdymo sričių sankirtoje esanti sritis. Dėl to kuriant tvarius pokyčius šioje srityje yra būtinas plataus socialinių partnerių rato įtraukimas. Rengiant Nacionalinę įgūdžių strategiją Lietuvoje bus organizuojamos keturios EBPO misijos, kurių metu daugiau negu 100 verslo ir akademinės bendruomenės bei valdžios institucijas atstovaujančių partnerių sieks identifikuoti šalies įgūdžių sistemos iššūkius bei susitarti dėl veiksmų, siekiant juos spręsti. Įgūdžių centro vadovo Endriu Belo teigimu, aktyvus partnerių įsitraukimas į rengimo procesą yra vienas iš strategijos sėkmę lemiančių veiksnių. „Kurdamos bendrą viziją, kaip įgūdžiai gali padėti šalims spręsti iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis, šalis sugeba sutelkti politinį dėmesį į įgūdžių sistemos tobulinimo klausimus. Be bendros vizijos, siekiant sėkmingai parengti ir įgyvendinti tokias strategijas, taip pat būtinas visu suinteresuotų ministerijų ir socialinių partnerių įsitraukimas, patikimi įrodymai bei politinė lyderystė“, – nurodo A. Belas.
Numatoma, kad giluminė šalies įgūdžių sistemos analizė bei rekomendacijos jos tobulinimui bus pateikiamos 2021 m. pradžioje. Nacionalinė šalies įgūdžių strategija rengiama bendradarbiaujant Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms. Strategijos rengimą koordinuoti patikėta Vyriausybės strateginės analizės centrui, kuris jau daugiau negu 5 metus atlieka tyrimus darbo rinkos ir gyventojų užimtumo tematikose bei konsultuoja Lietuvos ir kitų valstybių institucijas dėl įgūdžių politikos tobulinimo. Strategijos rengimas yra finansuojamas Europos Komisijos ir LR Vyriausybės lėšomis.
