Šiauliuose jau nuo 1970 metų veikia vienintelė mokykla respublikoje, kurioje gydomi ir mokomi sveikatos problemų turintys vaikai – Šiaulių sanatorinė mokykla. Anksčiau ji buvo pritaikyta tik sergantiems skolioze, dabar čia mokosi vis daugiau vaikų su lėtiniais neurologiniais sutrikimais (cerebriniu paralyžiumi, epilepsija ir kitomis ligomis). Nors tai – valstybinė mokykla, bet taip reikalingos paramos gauna ir iš Savivaldybės biudžeto. Mero pavaduotojas Egidijus Elijošius apsilankė šioje ugdymo įstaigoje, kad apžiūrėtų ir įvertintų esamą situaciją.
Vidun paprastai nepateksi: reikia iš anksto susitarti. Teritorija aptverta tvora, vartai bei durys – rakinami, taip užtikrinamas mokinių saugumas. Viduje pasitinka direktorė Lijana Giedraitienė ir slaugos administratorė Kristina Šivickienė. Ši darbuotoja lydi ir toliau, apžiūrint mokyklą, mielai pasakoja apie ugdytinių bei darbuotojų kasdienybę, džiaugsmus ir rūpesčius.
Savivaldybės parama įstaigai labai reikalinga: per pastaruosius keletą metų renovuotas baseinas, žmonėms su negalia įrengti keltuvas į vandenį, liftas į antrą aukštą, pritaikyti sporto ir persirengimo kambariai. Kol nebuvo lifto, darbuotojai vaikus į baseiną gabendavo specialiu įrenginiu, kelionė užtrukdavo žymiai ilgiau, buvo varginanti.
Baseinas – labai svarbi mokyklos dalis. Čia vaikai ne tik atlieka įvairius pratimus, bet ir bando įveikti savo psichologines problemas: vienas bijo vandens, kitas gėdijasi (pvz. randų, kitų žmonių buvimo šalia ar turi kitokių baimių), kai kurie nemoka plaukti ir dėl to privengia pirmų užsiėmimų. Judėjimo negalią turintiems vaikams baseinas iš viso tolygus stebuklui – čia jie pasineria į dalinę nesvarumo būklę, gali laisviau valdyti savo kūną. Viską vaizdžiai iliustruoja konkretus atvejis: K. Šivickienė pasakoja, jog vienas savarankiškai vaikščioti negalintis vaikas visą kelią link baseino ploja rankomis ir kitaip džiūgauja, žinodamas, jog netrukus panirs į vandenį.
Baseinas renovuotas prieš trejus metus. Iki tol jis buvo avarinės būklės: vanduo buvo prastai filtruojamas, o į suskilusias plyteles buvo galima susipjaustyti kojas, mokyklos darbuotojai kasdien bijojo, kad sutrūks seni vamzdžiai ir apačioje esančias patalpas apsems vanduo. Nors įstaiga yra finansuojama iš valstybės biudžeto, lėšų aplinkai gerinti nuolat trūksta. Atsidūrusi sudėtingoje situacijoje, mokykla sulaukė Šiaulių miesto savivaldybės paramos: per 2017 ir 2018 metus skirta net 418 tūkst. eurų. Apie 30 procentų mokinių – šiauliečiai, kiti atvyksta iš įvairių Lietuvos kampelių, tad tai yra miesto investicija į visos valstybės ateitį.
Mokyklos baseinas yra atviras ir kitoms švietimo įstaigoms bei bendruomenėms: paprasti miestiečiai gali naudotis jo paslaugomis, tereikia įsigyti abonementą. Mokykla taip pat kasmet vykdo gebėjimo plaukti tikrinimo programą, skirtą visiems Lietuvos moksleiviams.
Iš valstybės skirtų lėšų taip pat tvarkomi, vaikams su negalia pritaikomi dušai, tualetai. Pati mokykla iš sutaupytų lėšų perka įvairią reikalingą įrangą. Įsigyti mobilūs keltuvai, skirti kelti vaikus su negalia. Jie būtini ne tik vaikų patogumui, bet ir saugant darbuotojų sveikatą. Taip pat – hidraulinis kineziterapijos stalas (anksčiau buvo dirbama ant žemės paklotų sportinių kilimėlių, buvo labai nepatogu), kiti įrenginiai bei priemonės. Kai kurie jų yra gan brangūs, tačiau labai svarbūs tam, kad būtų užtikrinta kokybiška vaikų slauga.
Mokykloje dar yra tobulintinų vietų: reiktų atnaujinti sporto salę, kai kur įrengti patogesnius keltuvus, turėklus, reiktų dar įrengti dušų vaikams su negalia (dabar nusiprausti jie keliauja į baseino dušinę), praverstų ir speciali masažinė vonia. Apžiūrėjęs patalpas, E. Elijošius sakė, jog dirbti dar yra kur, tačiau ir pažanga džiugina. Ugdymas ir slauga – finansams imlios sritys, tačiau pamažu, naudojant valstybės bei savivaldybės papildomai tam skiriamas lėšas, rezultatas jaučiamas.
Mokykloje šiuo metu mokosi 110 vaikų nuo 1 iki 10 klasės, dirba 86 žmonės. Dirbama ir grupėmis, ir individualiai su kiekvienu vaiku – priklausomai nuo poreikio, diagnozių. Lygiagrečiai vyksta du – ugdymo, kaip ir įprasto tipo mokykloje, ir slaugos procesai. Vaikai turi galimybę gyventi bendrabutyje. Darbuotojų ir vaikų skaičiaus santykis nestebina – kiekvienam mokiniui reikia daug individualaus darbo, kad užaugęs jis galėtų būti savarankiškas, kuo sklandžiau įsilietų į visuomenės gyvenimą. Šiandienos investicijos su kaupu atsipirks ateityje.
O sanatorija-mokykla Nemenčinėje, prie Gėlos ežero?
O Druskininkuose?
Bent jau apie 1977 – 1982 jos veikė?