Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

D. Nagelė. Iš vienų atims, kad atiduotų kitiems

Danas Nagelė, www.respublika.lt
2019-10-19 12:00:32
41
PERŽIŪROS
2
D. Nagelė. Iš vienų atims, kad atiduotų kitiems

Nors naująjį VSD pastatą premjeras Saulius Skvernelis, VSD vadovas Darius Jauniškis bei prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingai atidarė dar 2017-ųjų kovą, jo statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I. Sidarevičiaus nuotr.

Nors naująjį VSD pastatą premjeras Saulius Skvernelis, VSD vadovas Darius Jauniškis bei prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingai atidarė dar 2017-ųjų kovą, jo statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I. Sidarevičiaus nuotr.
Nors naująjį VSD pastatą premjeras S. Skvernelis, VSD vadovas D. Jauniškis bei prezidentė D. Grybauskaitė iškilmingai atidarė dar 2017-ųjų kovą, jo statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I. Sidarevičiaus nuotr.

„Vakaro žinios“ toliau kedena kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių dokumentų projektus. Vyriausybės atstovai tvirtina, kad biudžetas bus atsakingas, nes reikia pasiruošti galimam ekonomikos augimo sulėtėjimui, todėl, kaip jau skelbta, sugalvota naujų mokesčių arba keičiami esami. Nepaisant to, toliau skirsime pinigų saugumiečių pastato statyboms, už dešimtis milijonų eurų pirksime karinės technikos ir t.t.

Kiekvienais metais viena įdomiausių ateinančių metų pajamų ir išlaidų finansavimo dalių yra Valstybės investicijų programa. Jai kitąmet ketinama skirti beveik 1,162 mlrd. eurų. Mažiausiai – 6,79 mln. eurų – atiteks viešajai tvarkai, o daugiausiai – 430,6 mln. eurų – bus skirta transportui bei ryšiams.

Kelias įdomesnes minėtos programos eilutes verta paminėti. Pavyzdžiui, kitąmet žadama pagaliau baigti kišti pinigus reprezentacinių rūmų sostinės S. Daukanto aikštėje pritaikymui prezidentūros reikmėms. Šiam projektui lėšos leidžiamos nuo pat 1995-ųjų, kitąmet, skyrus vos 62 tūkst. eurų, pagaliau numatomos užbaigtuvės. Seimas už 591 tūkst. eurų atnaujins „virtualizavimo infrastruktūrą bei modernizuos rezervinio kopijavimo sistemą“, o niekaip neužbaigiamam Valstybės saugumo departamento pastatui sostinės Pilaitės rajone ir vėl leisime pinigus. Šįkart – 1,76 mln. eurų. Rašoma, kad likutinė projekto vertė kitų metų sausio 1 d. – 13,29 mln. eurų, reiškia, tiek dar turėsime išleisti, nors pastatui jau išleidome per 60 mln. eurų. Matyt, naują pastatą greitai turės ir Vadovybės apsaugos departamentas, nes patalpų Vilniaus T. Ševčenkos gatvėje pritaikymui šios institucijos reikmėms kitąmet skirsime 2 mln. eurų, o likutinė projekto vertė – 9,5 mln. eurų.

Valstybės saugumo departamento statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I.Sidarevičiaus nuotr.
Valstybės saugumo departamento statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I.Sidarevičiaus nuotr.

Įspūdingi yra skaičiai, susiję su Krašto apsaugos ministerijos planais. Tiesa, kitų metų Valstybės investicijų programoje įvairiems pirkiniams, modernizavimo, plėtros darbams tebus skirta 89 mln. eurų, tačiau stebina sumos, kurias kai kuriems projektams dar išleisime per artimiausius kelerius metus. Pavyzdžiui, Sausumos pajėgų technikos įsigijimui – 202 mln. eurų, Pabradės poligono plėtrai – 39 mln. eurų, universalių sraigtasparnių įsigijimui – 300 mln. eurų ir t.t. Iš jau minėtos transporto srities daugiausiai kitąmet kainuos geležinkelio „Rail Baltica“ plėtra – 29 mln. eurų.

Iš įdomesnių faktų galima paminėti ir valstybės skolinimosi kitais metais poreikį. O jis – net 2,7 mlrd. eurų. Tiesa, „pravalgysime“ ne viską, nes apie 2,19 mlrd. eurų reikės senai skolai grąžinti. Tačiau gali tekti skolintis ir dar daugiau, jei nepavyks suvaldyti seimūnų apetito. Kasmet jie biudžeto projektui pateikia projektų už maždaug 300 mln. eurų, šįkart aktyvumas turėtų būti dar didesnis, mat tai – paskutinis biudžeto tvirtinimas prieš naujus Seimo rinkimus. Tačiau nors biudžeto projektas Teisės aktų registre atsirado jau užvakar, nė vienas parlamentaras dar nespėjo sureaguoti – nė vienas jų siūlymas neregistruotas.

Nors naująjį VSD pastatą premjeras Saulius Skvernelis, prezidentė Dalia Grybauskaitė bei VSD vadovas Darius Jauniškisiškilmingai atidarė dar 2017-ųjų kovą, jo statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I. Sidarevičiaus nuotr.
Nors naująjį VSD pastatą premjeras Saulius Skvernelis, prezidentė Dalia Grybauskaitė bei VSD vadovas Darius Jauniškisiškilmingai atidarė dar 2017-ųjų kovą, jo statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I. Sidarevičiaus nuotr.

Užtat prezidentūra Seimą užvertė projektais, kuriuos reikės priimti (arba atmesti) kartu su biudžetu, nes visi jie – mokestiniai. Laiko svarstymui – užtektinai, nes jau vakar jie buvo pristatyti Seimui, o Seimas pataisoms po pateikimo pritarė.

Prezidentūra siūlo nustatyti, kad nuo kitų metų indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 proc. Nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto. Kol kas 2020 m. numatoma indeksuoti pensijas 1,081 indeksavimo koeficientu.

Valstybės saugumo departamento statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I. Sidarevičiaus nuotr.
Valstybės saugumo departamento statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I. Sidarevičiaus nuotr.

Seimui taip pat teikiamas siūlymas kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas (iš turto pardavimo, kitokio perleidimo nuosavybėn, iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio) apmokestinti 20 proc. tarifu. Šiuo metu tarifas siekia 15 proc.

Siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą, vietoj šiuo metu esančio 15 proc., tokiu būdu, anot prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.

Įstatymo projektu gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio gaminių gamybai siūloma nustatyti 146 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifą. Toks tarifas sąlygotų 20 proc. mažesnę mokestinę lengvatą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje.

Siūlomi pakeitimai, pasak prezidentūros, padidins valstybės biudžeto pajamas, kurias siūloma skirti spartesniam bazinės pensijos didinimui, siekiant sumažinti senyvo amžiaus žmonių skurdą. O Vyriausybė, kaip „Vakaro žinios“ vakar jau skelbė, pajamas didinti nusprendė didindama esamus arba kurdama naujus mokesčius. Žadama vėl didinti akcizą alkoholiui, benzinui, dyzelinui, rūkalams, apmokestinti pigesnį nei dabar NT, įvesti naują – automobilių taršos – mokestį ir t.t.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vyriausybėje sutarta dėl papildomų lėšų krašto apsaugai
  2. Seime pristatytas 2015 metų biudžeto projektas
  3. Seimas priėmė 2015 m. valstybės biudžetą
  4. Seimas antrą kartą priėmė 2015 m. valstybės biudžetą
  5. Bus didinami atlyginimai profesinės karo tarnybos kariams, didės karių maistpinigiai
  6. Panemunės pilies pietiniam korpusui gaivinti skirta 1,5 mln. litų
  7. Pensijų reformos grimasos: dirbantieji praras milijardus eurų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žemyna says:
    6 metai ago

    Bet puikus užsiėmimas imituoti įnirtingą veiklą tautos gerovės labui!
    Šią kadenciją atims iš Petrutės Onutės labui,
    kitą kadenciją vėl kelis metus skaičiuos, skaičiuos ir galiausiai prieis išvados, jog vardan teisingumo ir atskirties mažinimo reikia iš Onutės Petrutei atiduoti. Taip kadenciją po kadencijos – žiū, ir pensija ateis. O gal dar ir renta?

    Atsakyti
  2. Gustavas says:
    6 metai ago

    Ir ką tu gerb. Žemyna greitu laiku šmaikščiai berašysi, kai Guoda Burokienė prikarksės įstatymų pataisas, kurios ribos visų piliečių prieigą prie informacijos apie politikus ir valstybės tarnautojus ir t.t. Puikus Jūsų komentarai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kryželiams apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose
  • Burnos priežiūra ne tik išsaugoms šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms

Kiti Straipsniai

Piniginė, pinigai

2026-ieji pareikalaus finansinio raštingumo žinių

2026 02 06
Memorandumo pasirašymas

Liuksemburge pasirašyti svarbūs bendradarbiavimo memorandumai

2026 01 13
Taupyklė

3 žingsniai, kaip išsikelti piniginius Naujųjų metų tikslus

2025 12 31
Mokymai Mečionyse

Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu

2025 12 22
Apyvartinė paskola su NT

Apyvartinė paskola su NT: kaip gauti geriausias sąlygas verslui

2025 12 19
LEA parama šilumos siurbliams 2026 m.

LEA parama šilumos siurbliams 2026 metais: ką turi žinoti kiekvienas namo savininkas?

2025 12 19
Gedimino pilies bokšto vėliava

Išrinkta mokykla, kuri taps Gedimino pilies bokšto vėliavos saugotoja

2025 12 06
MB apskaita pradedantiesiems

MB apskaita pradedantiesiems: aiškiai apie svarbiausius žingsnius

2025 11 30
Varžytuvės „Vėliava mokyklai“ pratęsiamos iki lapkričio 14 dienos

Varžytuvės „Vėliava mokyklai“ pratęsiamos iki lapkričio 14 dienos

2025 11 08
Darius Trečiakauskas

D. Trečiakauskas. Kas iš tikrųjų yra D. Šakalienė ir kam jinai tarnauja?

2025 10 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Kryželiams apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

G. Martišius. Atsakomybė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai