Naujas tyrimas atskleidė, kad stresas ir maisto pasirinkimas yra tiesiogiai susiję su žmogaus psichologinėmis savybėmis.
Priklausomai nuo tam tikrų asmeninių savybių, stresas gali paskatinti rinktis nesveikus gaminius, tačiau taip pat gali padėti ieškant naujovių mityboje – rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Groningeno ir VU Amsterdamo mokslininkų atliktas tyrimas. Dvejus metus vykdytas tyrimas atskleidė, jog pasirinkimus mityboje lemia žmonių prisitaikymo strategija (angl. Life History Strategy) – savybė, kuri susiformuoja vaikystėje ir lemia polinkį į ilgalaikį planavimą, impulsyvumą ir jautrumą paskatinimams.
Šis projektas yra pirmasis, kuris sistemingai siekia identifikuoti psichologinius mechanizmus, kaip žmonės su nevienodomis prisitaikymo strategijomis, priima su sveikata susijusius sprendimus skirtingoje stresinėje aplinkoje. Nors daugelis ankstesnių studijų parodė, kad stresas lemia prastesnę mitybą, šis tyrimas nustatė sąlygas, kuomet stresas kenkia, o kada gali būti naudingas.
Kaip stresas ir maisto pasirinkimas priklauso nuo žmogaus prisitaikymo strategijos?
Streso poveikis priklauso nuo prisitaikymo strategijos pobūdžio – vieni žmonės turi greitą, o kiti lėtą. Greita strategija susijusi su dideliu impulsyvumu ir orientacija į trumpalaikius tikslus ir dažniausiai susiformuoja kaip atsakas į sudėtingas, nestabilias ir stresines sąlygas vaikystėje. Lėta strategija atsiranda augant stabilumo sąlygomis ir tokie žmonės pasižymi ilgalaikiu planavimu ir mažu impulsyvumu.
„Nestabiliomis, nepritekliaus ir streso sąlygomis augęs žmogus, greičiausiai, turės greitą prisitaikymo strategiją ir jautriau reaguos į nedidelį streso lygį. Tai reiškia, kad jis bus linkęs elgtis impulsyviai, greitai, čia ir dabar, negalvoti apie ilgalaikį gaminių pasirinkimo poveikį sveikatai. Mūsų tyrimas rodo, kad būtent dėl jautrumo itin žemam streso lygiui greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės renkasi nesveikus maisto gaminius. Tuo tarpu lėtą prisitaikymo strategiją turinčių žmonių mitybos pasirinkimų žemas streso lygis neveikia“, – sako Lietuvos mokslo tarybos finansuoto tyrimo vadovė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos katedros vedėja prof. dr. Justina Gineikienė.
Tyrimo metu stresu buvo laikoma ne ekstremali, tačiau kasdienėse situacijose patiriama minimali įtampa, tokia, kaip laiko spaudimas atliekant tam tikrą užduotį, stovėjimas eilėse, autobuso vėlavimas ir t.t.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad greita prisitaikymo strategija gali paskatinti ieškoti naujovių mityboje.
„Kai streso sąlygomis žmonės su skirtingomis prisitaikymo strategijomis pamato naujus ir naujoviškus maisto gaminius – būtent turintys greitas strategijas yra linkę juos išbandyti, tuo tarpu lėtos strategijos atstovai nepalankiomis aplinkybėmis naujovių vengia. Šis elgesys mums patiems yra gana netikėtas teigiamas atradimas, kurį galima paaiškinti tuo, jog greitos prisitaikymo strategijos bendrai formuojasi streso ir nepritekliaus kontekstuose – norint išgyventi tokioje aplinkoje, reikia adaptuotis, o didesnis naujoviškumas ir yra vienas iš būdų prisitaikyti“, – sako prof. dr. J. Gineikienė.
Viena iš tyrėjų Dovilė Barauskaitė priduria, kad greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės inovacijas išbando vedami smalsumo, kuris yra reakcija į stresinę situaciją.
„Tyrimas parodė, kad greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės maisto gaminius rinkdamiesi stresinėmis sąlygomis yra daug atviresni naujovėms, nei turintys lėtą prisitaikymo strategiją. Tokį sprendimą lemia didesnis šių žmonių smalsumas, kuris įtemptoje situacijoje tampa jų reakcija į stresą. Jeigu stresinėje situacijoje greitos prisitaikymo strategijos atstovui pasiūlysime, pavyzdžiui, vieną įprastą, o kitą naujovišką krekerį, jis, greičiausiai, pasirinks jam dar nematytą gaminį. Jeigu tokius pačius gaminius esant stresinei situacijai pasiūlysime žmogui, turinčiam lėtą prisitaikymo strategiją, jo pasirinkimas bus priešingas – patrauklesnis atrodys įprastas gaminys. Taigi, žmonių pasirinkimą lemia ne tik reklamos, geras marketingas ar akcijos, tačiau ir jų prisitaikymo strategijos“, – sako tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje Dovilė Barauskaitė.
Tyrimai buvo atliekami kartu su vartotojų elgsenos tyrėjais prof. dr. B. M. Feniu (B. M. Fennis) ir dr. G. M. van Koningsbrugenu (G. M. K van Koningsbruggen) dirbančiais vienuose stipriausių vartotojų elgsenos tyrimų centrų Europoje – Groningeno ir VU Amsterdamo universitetuose.
Duomenys buvo rinkti Lietuvoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat pasitelkiant archyvinius duomenis iš skirtingų pasaulio šalių turinčius virš 60 tūkst. respondentų. Tyrimų rezultatai jau buvo pristatyti prestižinėse vartotojų elgsenos ir psichologijos konferencijos – Association for Consumer Research ir International Convention of Psychological Science (ICPS).
