Kooperacijos žurnalui Talka šiemet sukanka 100 metų. Jis be pertraukų įvairiu dažnumu ėjo Kaune nuo 1919 m. spalio iki 1940 m. liepos. 1919 m. Talką leido Pakaunės kooperacijos bendrovių sąjunga, 1920–1925 m. – Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga, o po 1925 m. – Lietuvos kooperatyvų taryba. 1919–1940 m. iš viso buvo išleisti 438 Talkos numeriai.
Žurnalo pavadinimo prasmė paaiškinta pirmajame numeryje: „koperacija daugiau panėši į baigiamas nykti mūsų sodžiuose talkas. Kuriam reikalui daromos talkos visiems gerai žinoma: vienam kuriam kaimo gyventojui reikia linus minti, rugius kirsti, ar kitą kurį darbą dirbti. Prašosi į talką kaimynų. Susirenka dažniausiai jaunimas – ir darbas tirpte tirpsta. Už darbą jokio mokesnio neimama, bet kiekvienas žino, kad patalkavus jam šiandien savo kaimynui, ryt tas kaimynas prašomas patalkaus jam. Suprantamas daiktas,
kad į talką eiti nepriversi varu. Į talką žmonės eina viens kitam savo noru, susišelpimo vedami. Kiek kitokios ir kitais vardais atsirado talkos paskutiniais laikais, kurias vadiname Koperacijos bendrovėmis. […] Jei žmonės ūkio reikalais savo noru sutaria bendrai dirbti ne pelnui, tik savo gyvenimo reikmėms tenkinti, nenaudojant kitų, tai ir yra koperacijos b-vė.“ [1]
Žurnalą Talka inicijavo ir 1919–1928, 1937–1940 m. redagavo Petras Šalčius (1893–1958), ekonomistas, kooperacijos teoretikas ir praktikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, veiklus įvairių kooperacijos organizacijų narys, spaudos bendradarbis. Baigęs teisės studijas ir išklausęs Aukštuosius kooperacijos kursus Maskvoje, 1919 m. P. Šalčius buvo pakviestas į Prekybos ir pramonės ministeriją, kur dalyvavo steigiant Kooperacijos departamentą bei rengiant Kooperacijos bendrovių įstatymą, paskatinusį Lietuvoje kurtis kooperacines bendroves, kurios Pirmojo pasaulinio karo ir vokiečių opkupacijos metu buvo beveik visai išnykusios. Be to, P. Šalčius kūrė kooperatyvus ir kooperacijos sąjungas, parengė kooperacinių bendrovių įstatų pavyzdžius, taip pat knygelių vartotojų bendrovių rengimo, sąskaitų tvarkymo klausimais, parašė pirmąjį lietuvišką buhalterinės apskaitos vadovėlį, paskelbė per 600 originalių ir verstų straipsnių. [4; 5]
Be P. Šalčiaus, prie Talkos žurnalo redagavimo įvairiu leidinio gyvavimo laiku prisidėjo nemažas būrys visuomenės, politikos ir ūkio veikėjų: ekonomistas, mokslininkas, pedagogas Marijonas Gregorauskas (1908–1995), gamtos mokslų daktaras, agronomas, pedagogas, politikas Jurgis Krikščiūnas (1894–1947), Spaudos fondo veikėjas, politikas, Koopercijos banko valdybos pirmininkas Vincas Kvieska (1889–1958), agronomas, miškininkas, politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvių mokslo draugijos narys Jonas Masiulis (1870–1941), pedagogas, visuomenininkas, tautosakos rinkėjas Silvestras Pašakarnis (1891–1954), rašytojas, aktorius, režisierius, žurnalistas Antanas Rūkas (1907–1967), politikas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovas, žemės ūkio specialistas Juozas Tūbelis (1882–1939), politikas, vienas Kooperacijos banko steigėjų, jo valdybos pirmininkas, Lietuvos kooperatyvų tarybos sekretorius Vincas Zakarevičius (1891–?).
Žurnalas rašė apie bendruosius kooperacijos ir ūkio reikalus, Lietuvos politinį ir kultūrinį gyvenimą, teikė praktinių patarimų kooperatyvams, skelbė žinias apie Lietuvos ir užsienio bendrovių patirtį, dalijosi kainų, rinkų naujienomis, rūpinosi Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos reikalais, populiarino ekonomikos ir statistikos žinias, spausdino valdžios įsakymus kooperacijos reikalais, publikavo skelbimus.
Šalčiaus redaguojama Talka buvo pabrėžtinai apolitiškas leidinys. „Be savo priprasto darbo atsiliepti į gyviausius koperacijos reikalus, šiuo laiku jai [Talkai] tenka ypatingo dėmesio kreipti į tai, kad koperacijos judėjimas nesusiskaldytų į sroves-sroveles ir dėl to nesusilpnėtų. Koperacijos darbas Lietuvoje pradėtas varyti neatsižvelgiant į politikos ar tikybos pažiūras. Paskutiniu laiku, paaštrėjus partijų santykiams, koperaciją norima žut būt suskaldyti ir pajungti partijos reikalams. Apie to darbo pražūtingumą „Talkoje“ jau ne vieną kartą buvo rašyta. To pat nusistatymo „Talka“ liks ir toliau. Ji kaip pirmiau, taip ir dabar, ir ateityje kvies Lietuvos piliečius bendrais ūkio reikalais eiti išvien. Juk kiekvienas sąmoningas mūsų krašto pilietis supranta, kiek mūsų kraštas ekonomiškai yra atsilikęs nuo savo kaimynų. Būdamas ekonomiškai silpnas mūsų kraštas nėra ir negalės būti politiškai stiprus.“ [6]
Įdomūs ir netgi svarbūs šių dienų vartotojams išlieka Talkos straipsniai apie prekių kokybę, pavyzdžiui, apie sviesto klastojimą: „Kadangi sviestas esti brangus gaminys, jis visuomet įvairiais būdais klastojamas. […] 1) Į sviestą primaišo lajaus ir taukų, 2) margarino, 3) kokoso riebalų ir kitų aliejų, 4) virinto bulvių krakmolo, 5) vandens ligi 50 %, 6) įvairių mineralinių medžiagų, 7) nudažo orleanu, tymų dažais, morkomis, 8) deda konservuojamųjų medžiagų. […] Pavalgius pietus restoranuose arba cukrainėse suvalgius porą pyragaičių, pilietis brangiai užsimoka savo sveikata, bent kelias dienas sirgdamas viduriais tik dėl to, kad biznieriai daugiau uždirba ant margarino ir kokovaro, arba amerikoniškų taukų, negu ant savo šalies sviesto.“ [2]
Žurnalui bręstant, jo puslapiai praturtėjo reguliariais grožinės literatūros intarpais, karikatūristo Jono Martinaičio pieštais komiksais su humoristiniais eilėraščiais, radosi nuolatinių skilčių: Žemės ūkis, Kooperacija Lietuvoje, Kooperacija svetur, Provincijos kronika, Mūsų kooperatyvai, Kooperatyvų praktika, Įvykių kronika, Naujos knygos, Kooperatyvai ir spauda ir kitų. Nuo 1924 m. gegužės iki 1926 m. su Talka ėjo iliustruotas dvimėnesinis priedas Dienos rūpesčiai, skirtas esamiems ir būsimiems kooperatyvų nariams.
1925 m. prie žurnalo Talka buvo prijungtas „Lietūkio“ leidinys Lietuvos dirva. Talka tapo Lietuvos kooperatyvų tarybos organu. 1935 m. prie Talkos buvo prijungtas kitas Lietuvos kooperatyvų tarybos leidinys Bendras darbas, skirtas eiliniams kooperatyvų nariams, populiariai aiškinęs kooperacijos naudą. Suliejant šiuos leidinius norėta padidinti Talkos tiražą. [3]
Taigi Talka propagavo kooperacijos idėją, leido susipažinti su užsienio kooperaciniais sąjūdžiais bei jų problemomis. Leidinys drauge su Lietuvos ūkiu išgyveno ir augimo, plėtros laiką, ir nusivylimus, verslo stagnaciją, ir stabilumo laikotarpį prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1940 m. įsigalėjus sovietų valdžiai, leidinio gyvavimas nutrūko.
Be Talkos, Lietuvoje buvo leidžiama ir daugiau ūkiui, prekybai, ekonomikai ir kooperacijai skirtų leidinių, pavyzdžiui, Kooperatorius (1910–1911), Sietynas (1919–1922), Gerovė (1928–1929), Kooperacija (1925–1928), Lietuvos kooperacija (1927–1938), Bendras darbas (1928–1935) ir kiti. Visų jų galima paskaityti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje. Čia saugomi ir beveik visi žurnalo Talka numeriai, nedidelių spragų turi 1923 ir 1935 m. komplektai.
Literatūra:
- Talka, 1919, spalis, Nr. 1, p. 3.
- Krasauskas, Juozas. Prekių falsifikacija. Talka, 1924, Nr. 16 (bal. 20), p. 2.
- Lukoševičius, Vincentas. Kooperacijos raida Lietuvoje XX a. trečiajame dešimtmetyje. Pinigų studijos, 2005, Nr. 4, p. 28–44.
- Mackevičius, Jonas [?]. Profesorius Petras Šalčius – pirmojo lietuviško buhalterinės apskaitos vadovėlio autorius [žiūrėta 2019 m. gegužės 9 d.]. Interneto prieiga: http://aktualijos.lt/profesorius–petras–salcius–pirmojo–lietuvisko–buhalterines–apskaitos–vadovelio–autorius.
- Merkelis, Aleksandras. Šalčius, Petras. Lietuvių enciklopedija. South Boston (Mass.) : Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963, t. 29, p. 313–314.
- „Talkos“ uždaviniai. Talka, 1925, Nr. 1 (saus. 4), p. 1.
Parengė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus vyresnioji bibliografė Jolanta Stasytė Berniūnienė.
