Penktadienis, 13 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pelėsis ir jo žala sveikatai

www.alkas.lt
2019-03-31 16:31:56
980
PERŽIŪROS
0
moldpedia.com nuotr.

moldpedia.com nuotr.

moldpedia.com nuotr.
moldpedia.com nuotr.

Gyvenamoji aplinka, kurioje praleidžiame nemažą laiko dalį – vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų sveikatai. O ypač svarbi – oro kokybė patalpose.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio. Drėgmė kyla dėl blogo vėdinimo ir nepakankamo šildymo.

Pernelyg didelė drėgmė beveik visose patalpose sukelia pelėsių, grybų ir bakterijų, augimą, kurie vėliau sporas, ląsteles, fragmentus ir lakiuosius organinius junginius išskiria į patalpų orą. Be to, drėgmė lemia cheminį ar biologinį medžiagų skaidymąsi, kuris taip pat teršia patalpų orą.

Pelėsio  galima aptikti beveik visur. Jo augimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: drėgmė, temperatūra, maisto medžiagos. Bloga oro apykaita patalpose palaiko pelėsinių grybelių augimą – pelėsis aktyviai dauginasi ir auga 20 °C  temperatūroje esant didelei drėgmei – daugiau nei 95 % – ir nepakankamam vėdinimui.

Pelėsis – tai grybai, dažniausiai augantys siūlais, gijomis (hifais). Augdami jie šakojasi ir sudaro siūlų tinklą – grybieną (arba micelį). Pelėsiai augina mažytes sporas, kurios lengvai pernešamos oru. Siūlų tinklas ir sporos yra juodos, pilkos, rudos, žalsvos ar kitos spalvos ir gerai matomi plika akimi. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius sienų ar kitų paviršių plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi.

Dažnai pelėsiai įsiveisia oro drėkintuvuose,  kondicionieriuose, vonios ir tualeto patalpose, prie praustuvų, dušų, rūsiuose, ant sienų, už šaldytuvų, spintų, po tapetais. Gali išplisti ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, aplink langus. Pelėsį galima aptikti ant daugelio medžiagų ir dangų, naudojamų patalpų viduje, įskaitant betoną, gipsą, medieną, plastmasę, gumą, dažytus paviršius, kilimus, knygas ir pan. Palankios sąlygos pelėsiui vystytis susidaro gėlių vazonuose.

Augdami pelėsiai gamina ir išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus, kurie kenkia nervų sistemai, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ir pavojingų mikroorganizmų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje didelė, tai grybinis užterštumas gali paveikti žmones, kurie jiems yra jautrūs, ir tapti sunkių ligų, tokių kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, viena iš priežasčių. Taip pat nuodingos medžiagos gali su maistu pakliūti į žarnyną ir pakenkti virškinimo sistemai. Pelėsio sukeltomis ligomis gali sirgti visa šeima.

Pelėsis namuose ne visada daro poveikį žmogaus sveikatai. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tam tikrus dirgiklius ir veikiančius rizikos veiksnius, todėl ir į galimą pelėsių poveikį sveikatai reaguoja nevienodai. Vieniems pelėsiai nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažniausiai pelėsių poveikis pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, astmos priepuoliais, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan.

Mikrobinė tarša apima šimtus bakterijų ir grybų rūšių, kurios auga patalpose, kai yra pakankamai drėgmės. Mikrobinių teršalų poveikis kliniškai susijęs su kvėpavimo takų simptomais, alergijomis, astma ir imunologinėmis reakcijomis.

Patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kvėpavimo takų ligas.Nuo alerginio rinito (žinomo kaip šienligė) kenčia daugiau kaip 36 milijonai žmonių. Daugeliu atvejų  pagrindinė šios ligos priežastis yra alergizuojantys pelėsiai, iš kurių net apie 300 rūšių pasižymi alergizuojančiomis savybėmis. Žmonių, kenčiančių nuo alergijos pelėsiams, kasmet daugėja ir dažniausiai tai žmonės, kurie serga bronchine astma.

Namų dulkės sukelia alergijos priepuolius žmonėms, alergiškiems pelėsiui. Taip pat kai kurių pelėsių rūšių skleidžiamas nemalonus kvapas gali suerzinti kvėpavimo takus, bet nesukelti alergijos.

Jei žmogus yra įjautrintas pelėsių, tai ligos simptomus gali jausti ištisus metus. Pelėsių sporos nežūsta nuo šalčio – žemoje temperatūroje pelėsių augimas sustoja, tačiau kiek atšilus pelėsių grybai vėl suaktyvėja, pradeda išskirti sporas ir alergijos simptomai vėl paūmėja.

Alergija pelėsiui pasireiškia panašiais simptomais kaip ir kitos alergijos ore lakioms medžiagoms, kurios patenka į viršutinis kvėpavimo takus, pavyzdžiui žiedadulkėms.

Pagrindiniai alergijos pelėsiui požymiai: užsikimšusi nosis arba sloga, nosies niežėjimas, gerklės perštėjimas, čiaudulys, ašarojimas. Žmonėms, sergantiems astma, alergija pelėsiui gali paaštrinti astmos simptomus.

Labiausiai pelėsių pažeidžiamos žmonių grupės – mažamečiai vaikai ir pagyvenę bei ligoti žmonės, kadangi jie daugiausia laiko praleidžia patalpose ir jų imunitetas jautriausias.

Ilgiau būnant patalpose, kuriose yra pelėsio, gali išsivystyti ir rimtų sveikatos problemų, tokių kaip plaučių funkcijos nepakankamumas, chroniškos kvėpavimo takų ligos.

Pelėsis kenkia ne tik fizinei sveikatai. Drėgmė pavojinga ir pastatui, nes ardo jo konstrukcijas, sienas.

Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais – nustatyti jų atsiradimo vietas ir priežastis. Svarbiausia priemonė naikinant pelėsius – sumažinti padidėjusią kondensacinę drėgmę. Problemą galima išspręsti pašalinus sąlygas pelėsiams augti – sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir vėdinimą. Prakiurę ir užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelėsiams reikalingą drėgmę. Todėl patalpas reikia vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę.

Pastovi 40–65% santykinė drėgmė neleidžia pelėsiams ir kitiems alergenams veistis. Drėgmės lygio palaikymui rekomenduojama naudoti drėgmės surinktuvus, oro kondicionierius. Norint namuose palaikyti optimalią drėgmę, patariama gaminant maistą įjungti garų surinktuvą ar praverti langą, o maudantis praverti ventiliacijos angas. Nakčiai verta palikti praviras vonios duris, kad vonios kambaryje esanti drėgmė išsisklaidytų. Neperlaistyti augalų (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug). Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose. Sutaisykite lašančius vamzdžius ir kranus.

Kai lauke oro temperatūra žemiau 0°C, geriausia patalpas vėdinti trumpai (2–3 min.), plačiai atveriant langus. Lauko temperatūrai esant 5–10°C, patalpų vėdinimo laiką galima pailginti. Efektyvu kelioms minutėms patalpose sukelti skersvėjį.

Gyvenamuosiuose kambariuose, virtuvėje, vonioje ideali temperatūra turėtų būti 19–22 °C, o miegamuosiuose – 16–20°C.

Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo ilgam laikui, jie anksčiau ar vėliau vis tiek atsinaujina. Net geriausios pelėsius naikinančios priemonės nebus efektyvios, jeigu nuo paviršiaus nebus gerai nuvalyti pelėsiai. Jei liks nors keletas jų pradų, pelėsiai greitai vėl pasirodys. Jie gali būti šalinami cheminiu arba mechaniniu būdu.

Patys galite tvarkyti tik nedidelius pelėsių plotus. O jei įsisenėjusį ir pavojingą pelėsį netinkamai naikinsite patys, galite pakenkti savo sveikatai ir gyvenamajai vietai. Todėl geriausia pelėsių naikinimą ir prevenciją patikėti specialistams. Jie tikrai žinos, kaip su juo susidoroti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nepastebimas rudens palydovas – pelėsis
  2. Apie grūdinimąsi ir jo reikšmę sveikatai
  3. Kokių riebalai naudingi sveikatai?
  4. Koks yra mobiliųjų telefonų poveikis sveikatai?
  5. Koks yra bioritmų poveikis sveikatai ir gyvenimui?
  6. Patarimai tėvams, kaip sukurti vaikams sveikatai palankią mokymosi aplinką
  7. Rūpinkitės savo sveikata – prisidėkite prie oro taršos mažinimo
  8. Patalpų mikroklimatas šaltuoju metų laiku
  9. Mokyklose inicijuojama akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“
  10. Rankų higiena prasideda nuo Jūsų lauko durų
  11. Siūloma mokiniams kartu su mokytojais pertraukos metu apibėgti savo mokyklą
  12. 10 tūkstančių žingsnių kasdien: moterys eina į Romą, vyrai – į Atėnus
  13. Drėgmė – tylusis žudikas namuose: pasekmės ir kaip su tuo kovoti
  14. Kaip išvengti sveikatos sutrikimų per karščius?
  15. Pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-oji
Lietuvoje

Vasario 16-ąją Vilniuje nemokamas viešasis transportas, bus eismo ribojimų

2026 02 13
Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai
Istorija

Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai

2026 02 13
Filmo „Kas buvome mes“ kadras
Astronomija ir kosmonautika

Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite

2026 02 13
Baltosios Vokės šlapžemių kompleksas
Gamta ir ekologija

Dieveniškėse pristatyta nuotraukų paroda apie atgimstantį Baltosios Vokės šlapžemių kompleksą

2026 02 13
Vladyslavas Heraskevycius ir jo šalmo žuvusiųjų sportininkų atvaizdai
Ukrainos balsas

Ryžtingas Ukrainos sportininko poelgis: Olimpinis komitetas baudžia – Ukrainos prezidentas apdovanoja

2026 02 12
Kelių valymas
Gamta ir žmogus

Panevėžyje – didžiausia šios žiemos sniego danga, tęsiasi valymo dabai

2026 02 12
Kęstutis Mažeika
Lietuvoje

Visuomenės reikmėms paimtą žemę siūloma kompensuoti sklypu valstybinėje žemėje

2026 02 12
Sveikata
Lietuvoje

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai taps paprastesni

2026 02 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie J. Ivoška. Ar galima tikra vertybinė politika, nežinant vertybių turinio?
  • Algimantas apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • GINTARAS apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • juras apie K. K. Urba. D. Trampo „Taikos taryba“ – geopolitinės galios testas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 16-ąją Vilniuje nemokamas viešasis transportas, bus eismo ribojimų
  • Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai
  • Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite
  • Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis

Kiti Straipsniai

Sveikata

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai taps paprastesni

2026 02 12
Sveikata

Tyrimas atskleidė, ką ligoniai labiausiai vertina šeimos gydytojų darbe

2026 02 08
parkwoodtravel.ca nuotr.

Kad „Instagram“ įkvėptos atostogos nesibaigtų ligoninėje

2026 02 07
Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Gripas

Žiema – vaikų ligų metas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

2026 02 01
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje

Kodėl šiltas šalikas nuo peršalimo neapsaugo?

2026 02 01
Maisto papildai sportui

Kaip lengviau atsigauti po didelio krūvio treniruotės?

2026 01 30
Pinigai

Daugiau nei du milijonai grąžintų lėšų pasitarnaus ligonių gydymui

2026 01 27
Marija Jakubauskienė

Sveikatos apsaugos ministrė pripažįsta, kad liberalai buvo teisūs

2026 01 27
Kas yra gingvitas

Kas yra gingvitas? Simptomai, gydymas ir prevencija

2026 01 25

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie J. Ivoška. Ar galima tikra vertybinė politika, nežinant vertybių turinio?
  • Algimantas apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • GINTARAS apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • juras apie K. K. Urba. D. Trampo „Taikos taryba“ – geopolitinės galios testas
  • Urbai keistuciui apie K. K. Urba. D. Trampo „Taikos taryba“ – geopolitinės galios testas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Violetos Astrauskienės fotokoliažas. Plateriai

Švėkšnos Pliaterių dinastija pristatoma fotokoliažuose Seime

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai