Sužadėtuvių teisinės pasekmės. Kuo rizikuoja poros?

„Dlaw“ teisininkas Darius Jankauskas atkreipia dėmesį, jog būsimi sutuoktiniai turėtų atsakingiau žiūrėti į vestuvių planavimą, nes vis daugiau porų išsiskiria net nesudariusios santuokos, o tik ruošiantis jai.

Įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (CK) sužadėtuvių, kaip teisines pasekmes turinčio susitarimo, santykiai tapo sureguliuoti teisiškai. Tuo tarpu buvusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (iki 2001-07-01) sužadėtuvių instituto apskritai nebuvo. Sužadėtiniai buvo tik buitinė, ne teisinė sąvoka, o jų turtiniai interesai iki santuokos sudarymo įsigyjant bendrą turtą buvo saugomi bendrosios jungtinės veiklos santykius reglamentuojančių normų.

Susitarimą tuoktis (sužadėtuvės) reglamentuoja CK trečiosios knygos II dalies II skyriaus pirmasis skirsnis – susitarimas tuoktis ir jo teisinės pasekmės. CK santuoką apibrėžia kaip įstatymų nustatyta tvarka įformintą savanorišką vyro ir moters susitarimą sukurti šeimą ir šeimos teisinius santykius.

Tačiau, kad ir kaip vyras ir moteris norėtų susituokti greitai, pirmiausia jie turi susitarti dėl būsimos santuokos sudarymo. Tradiciškai, vyras prašo moters rankos, o šiai sutikus laikoma, kad jie susižadėję. Kitaip tariant, įvyko judviejų susitarimas tuoktis. Svarbu tai, kad susitarimas tuoktis neįpareigoja ir negali būti įgyvendintas prievarta, nepaisant to, kad gali sukelti tam tikras teisines pasekmes.

Sužadėtuvių forma

CK 3.8 str. 2 d. nurodyta, kad susitarimas tuoktis gali būti išreikštas žodžiu arba raštu. Retai, bet vis tik pasitaiko atvejų, kai susižadėjus viešai t. y. matant tretiesiems asmenims manoma, kad tai buvo viešas susitarimas tuoktis CK 3.8 str. 3 d. prasme. CK nurodyta, kad susitarimas tuoktis laikomas viešu, tik tada, kai jis yra įregistruotas. Tačiau įregistruotas ne bet kaip, o civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinė to priežastis, tokį susitarimą tuoktis gali pamatyti visi suinteresuoti asmenys. Todėl tokiu būdu įgyvendinamas viešumo principas.

Teisė reikalauti grąžinti dovanas

Susitarimas tuoktis dažnais atvejais neapsieina be išankstinių dovanų. Jeigu santuoka nesudaroma, abi viešo susitarimo tuoktis šalys turi teisę reikalauti viena kitai grąžinti viską, ką viena yra gavusi iš kitos kaip dovaną ryšium su būsima santuoka. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalauti grąžinti galima tik tas dovanas, kurios buvo gautos vienas iš kito, ryšium su būsimos santuokos sudarymu (CK 3.9 str. 1 d.). Dovanų grąžinimas neapima tų atvejų, kai būsimi sutuoktinai gauna dovanas iš artimųjų ar kitų trečiųjų asmenų.

Tačiau ne visais santuokos nesudarymo atvejais viešo susitarimo tuoktis šalys gali reikalauti grąžinti dovanas, kurias gavo. Tokia teisė nesuteikiama, jeigu:

1. Dovanos vertė neviršija trijų šimtų eurų;
2. Šalis, gavusi dovaną, mirė iki santuokos įregistravimo, ir santuoka nebuvo sudaryta dėl šalies mirties.

Labai svarbi aplinkybė, kad įstatymų leidėjas neleidžia piktnaudžiauti šia teise ir reikalauti grąžinti dovanas kada panorėjus. Šalis gali pareikšti ieškinį per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos

Nuostolių atlyginimas                                                                    

CK įtvirtinta, kad šalis į nuostolių atlyginimą teisę įgyja tik tada, jeigu sudaryti santuoką atsisakyta be jokio objektyvaus ir pakankamo pagrindo. Nuostoliais pripažįstamos bet kokios faktiškai šalies turėtos išlaidos ruošiantis sudaryti santuoką, o taip pat prievolių, susijusių su būsima santuoka, įvykdymo faktinės išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, nors įstatymo formuluotė labai konkreti, tačiau praktikoje labai sudėtinga teisingai ir tiksliai apskaičiuoti su santuokos sudarymu patirtas išlaidas. Priežastis labai paprasta. Dažniausiai iki santuokos sudarymo sužadėtiniai jau kuris laikas gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi bendrą biudžetą. Tokiais atvejais sunku nustatyti ir išskirti, kokios paslaugos ar prekės buvo pirktos iš asmeninių vieno iš būsimų sutuoktinių lėšų, o kurios iš bendrų lėšų.

Pats paprasčiausias pavyzdys – vestuvinės suknelės įsigijimas. Akivaizdu, suknelė skirta nuotakai, bet ar ji buvo pirkta iš bendro biudžeto lėšų ar iš asmeninių, nustatyti keblu. Tikėtina, kad už suknelę būsima nuotaka apmokėjo iš asmeninės banko sąskaitos. Tačiau gali būti, kad tuos pinigus davė sužadėtinis, o gal jie buvo paimti iš bendrų lėšų. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, nes situacijų gali būti labai įvairių ir komplikuotų įrodinėjimo prasme.

Neturtinės žalos atlyginimas

Susitarimo tuoktis šalis be pakankamo pagrindo atsisakiusi sudaryti santuoką, kitam būsimam sutuoktiniui gali padaryti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimas siejamas su dviem esminėmis aplinkybėmis:

1. Ar sužadėtuvės buvo viešos, t. y. ar susitarimas tuoktis buvo įregistruotas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka;
2. Ar tikrai buvo padaryta neturtinė žala, o tarp žalos atsiradimo ir atsisakymo tuoktis yra priežastinis ryšys.

Neturtinės žalos sąvoka yra labai plati, todėl įstatymas nepateikia baigtinio jos sąrašo. CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta neturtinės žalos sąvoka. Ji apibrėžiama kaip „asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais”. Pažymėtina, kad nors įstatymas ir nurodo, kad šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimas galimas, tačiau manytina, kad tokios žalos atsiradimą įrodyti būtų labai sudėtinga. Net ir pavykus, tikėtina, kad priteista pinigų suma būtų tik simbolinė, o pats neturtinės žalos nustatymo faktas butų pripažintas tinkama satisfakcija.

Papuolėte į panašią situacija? O gal norite praplėsti žinias teisine tematika? Apsilankykite www.DLaw.lt čia rasite viską ko jums reikia.