Kurtuvėnų regioninio parko direkcija sausio viduryje kvietė gamtos mylėtojus skaičiuoti žiemojančius vandens paukščius. Praėjus mėnesiui po apskaitos, vykusios sausio 11 d., supažindinama su įdomesniais šios apskaitos rezultatais.
2019 metų sausio vidurys buvo palyginti šaltas, dauguma stovinčių vandens telkinių ir lėtesnės tėkmės upės užsitraukė ledu, todėl paukščiai iš jų pasitraukė. Šiaulių krašte gausiausiai žiemojo didžiosios antys, kurių stebėta: Kražantėje žemiau Kelmės m. I tvenkinio užtvankos – apie 460, Ventoje ties Kuršėnais – virš 200, Talkšos ežero pietinėje pakrantėje – apie 250, Šilo Pavėžupio tvenkinių kanaluose – apie 70, Ventos – Dubysos perkase (Šiaulių r.) – apie 30. Prie Šilo Pavėžupio tvenkinių buvo 13, o Kurtuvėnų žuvininkystės ūkyje – 8 pilkieji garniai.
Iš rečiau žiemojančių sparnuočių Talkšos ežero pietinėje pakrantėje plaukiojo 3 laukiai ir 2 paprastieji kirai, Ventoje ties Ramučiais L. Tautkienė matė didįjį baltąjį garnį. Kanalizuotoje Kurtuvoje netoli Dambos tvenkinio žvejojo du tulžiai – vieni iš pačių gražiausių mūsų paukščių.
Didžiausia Baltijos šalyse vandens paukščių žiemavietė 2019 metais buvo Nemune, žemiau Kauno HE, kur dėl jos poveikio neužšąlančioje upėje žiemojo gausybė paukščių; ornitologai ir savanoriai suskaičiavo net 20 451 (iš jų – didžiųjų ančių 9846). Iš įdomesnių paminėtini: smailiauodegė antis (2), žiloji antis (2), baltakaktė žąsis (1), ledinė antis (1); pastaroji įprastai žiemoja jūroje, o vidaus vandenyse sutinkama retai.
Baltijos jūroje stebėta apie 20 rūšių vandens paukščių. Ties Neringa gausiausios rūšys buvo: nuodėgulė (5752), ausuotasis kragas (3557), ledinė antis (224), o nuo Klaipėdos iki Latvijos pasienio – didysis dančiasnapis (350), ausuotasis kragas (199) ir didžioji antis (130).
Jūroje negausiai žiemojo balnotieji kirai (17), juodosios antys (10), gulbės giesmininkės (9), raguotieji kragai ir jūriniai ereliai (po 4), nendrinės vištelės (2); stebėtas tik vienas vidutinis dančiasnapis.
