Mokslų daktaras atskleidė, kaip dėl kalbos barjerų prarandame milijonus

Vasario 1 dieną, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 92 auditorijoje (Universiteto gatvė 5, Vilnius), vyks antrasis Europos kalbų išteklių koordinavimo seminaras, kuriame bus aptariamas klausimas – kodėl svarbu praktikoje įtvirtinti kalbos lygybės idėją.

Daugeliui įprasta, kad užsienio internetinėse parduotuvėse, tarptautinių institucijų ir paslaugų svetainėse informacija pateikiama anglų ar kitomis populiariausiomis kalbomis. Tačiau sparčiai tobulėjančios kalbos technologijos ir Europos Sąjungos deklaruojamas kalbų lygybės principas leidžia tikėtis, kad greitai tokiuose tinklalapiuose visą informaciją gausime ir gimtosiomis kalbomis.

Vilniaus universiteto ir ELRC konsorciumo rengiamame renginyje akademikai, valstybės institucijų atstovai, teisininkai bei kalbos inovacijų specialistai dalinsis savo pastebėjimais apie kalbos išteklių koordinavimo iššūkius ir galimybes.

Kalbos barjerai – kliūtis prekybai

Seminaro metu kalbų lygybės reikšmę ekonomikai ir prekybai aptarsiąs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka sako, kad skaitmeniniame amžiuje kalbų lygybė nėra tiesiog graži idėja – tai verslo ir ekonomikos variklis.

„Vis didesnei daliai prekybos persikeliant į elektroninę erdvę, tinkamai išnaudojami skirtingų kalbų ištekliai tampa savotišku ūkio veiklos katalizatoriumi. Kalbos barjerai e-komercijos srityje daugeliu atvejų yra ir prekybos barjerai, todėl nuo galimybės veiksmingai panaudoti kalbos technologijas didele dalimi priklauso ir tarptautinės elektroninės prekybos sėkmė“, – sako A. Valotka.

Tyrimai rodo, kad net 50 proc. europiečių nėra pasirengę pirkti interneto parduotuvėse, kuriose informacija pateikiama ne jų gimtąja kalba. Pašnekovo teigimu, ne mažiau svarbus yra ir socialinis kalbų lygybės aspektas, nes nuo galimybės gauti viešąsias paslaugas gimtąja kalba priklauso jų prieinamumas ir kokybė.

„Įsivaizduokite, kad slidinėdami Italijos kurorte patiriate traumą ir kreipiatės į vietos gydymo įstaigą, o visa informacija, kurią gaunate, yra tik italų kalba. Be abejo, tai sukeltų nepatogumų. Su panašiomis problemomis neretai susiduria ir emigrantai, atvykę į svetimą šalį ir norintys pateikti dokumentus vietos institucijoms. Galimybė gauti viešąsias paslaugas gimtąja kalba palengvintų komunikaciją ir liktų mažiau biurokratinių kliūčių“, – įsitikinęs A. Valotka.

Kalbos technologijos leistų sutaupyti milijonus

Valotka įsitikinęs, kad šiuolaikinių technologijų taikymas kalbų lygybės principui įtvirtinti leistų valstybės institucijoms sutaupyti daug lėšų, kurios šiandien yra išeikvojamos vertimams „rankiniu“ būdu. Pavyzdžiui, Migracijos departamentas trejiems metams pasirašė 4,7 mln. eurų maksimalios vertės vertimo paslaugų preliminariąją sutartį.

„Šiandien jau yra prieinamos išties gerai veikiančios šnekos sintezavimo, šnekos atpažinimo ir automatinio vertimo technologijos, kurios gali padėti praktikoje įtvirtinti kalbų lygybės principą. Tam, kad šios technologijos būtų naudojamos plačiau, visų pirma reikia politinės valios ir tolimesnio kalbos technologijų vystymo, investicijų į šią sritį. Neabejoju, kad jos atsipirktų su kaupu“, – sako A. Valotka.

Tuo metu kalbos technologijų bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė sako, kad jau ir lietuvių kalbai pritaikytos technologijos yra stipriai pažengusios ir taikytinos praktikoje.

„Šnekos atpažinimo technologijos, leidžiančios sakomą lietuvių kalbą automatiškai paversti tekstu, jau geba žodžius atpažinti ir užrašyti iki 80 proc. tikslumu. Ši sistema, apdorodama vis daugiau informacijos, nuolat tobulėja, tad jos tikslumas tik didės. Tikslesnės tampa ir automatinio vertimo sistemos. Šių technologijų principai jau yra pakankamai ištobulinti, tad dabar didžiausia užduotis – „apmokyti“ jas, leidžiant išanalizuoti kuo daugiau kalbos resursų“, – sako R. Špukienė.

Dalyvavimas seminare nemokamas, tačiau su išankstine registracija. Registruotis renginiui galima Europos kalbų išteklių koordinavimo interneto svetainėje.