Šeštadienis, 15 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kokią rinktis treniruotę?

www.alkas.lt
2018-12-30 14:35:13
119
PERŽIŪROS
0
Kokią rinktis treniruotę?

Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.

Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.
Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.

Įvairiausių treniruočių metodų gausa gali apsukti galvą. Atrodo, kad šiais laikais rinktis tikrai yra iš ko. Deja, daugybė trenerių ir klientų susikoncentruoja į svorio metimą ar raumenų auginimą – norus kurie ne visada dera su ilgalaikiais tikslais kuo ilgiau išlaikyti kūną jauną ir sveiką.

Anatominių traukinių metodas keičia ne tik judėjimo būdą, bet ir požiūrį į sportą, sveikatą ir kūną apskritai. Svarbiausia – ne stiprinti atskiras kūno dalis, o žvelgti į organizmą kaip į visumą.

Tradicinės treniruotės atliekant pasipriešinimo pratimus gali išties padidinti ir sustiprinti raumenis, tačiau taip pat jos išbalansuoja kūną ir didina traumų tikimybę. Tokią situaciją lemia raumenų sandara – raumeninės skaidulos ir fascijos (jungiamojo audinio plėvė, apsupanti kiekvieną raumeninių skaidulų pluoštą). Raumeninių skaidulų pluošto funkcijas ir išvaizdą keičiantys pratimai ne visada naudingi ir fascijoms. Už visų raumenų apjungimą tarpusavy atsakinga fascijų sistema turėtų būti stiprinama kitais būdais.

Treneriams, kurie jau pasirengę naujai fitneso epochai ir siekia pagerinti savo darbo kokybę, įsisavinti kokybiškas, naujausiais mokslo atradimais pagrįstas metodologijas ir būti maksimaliai naudingi savo klientams jau sukurta speciali metodų sistema – „Anatominiai traukiniai treniravime“. Ši treniruočių programa paremta revoliuciją fitneso pasaulyje sukėlusio Tomo Majarso (Thom Myers) sukurtu fascijų jungčių žemėlapiu. Pasak trenerės, vienos iš fitneso mokymų centro „Aeromix“ įkūrėjų Renatos Leganovič, nemaža dalis sąmoningų, profesionalių ir nuolat tobulėti siekiančių Lietuvos trenerių bei fizioterapeutų savo darbe jau taiko T. Majarso metodus ir puikiai suvokia anatominių traukinių svarbą siekiant atsistatyti po traumų bei išvengti sveikatos bėdų ateityje, bet naujausi atradimai šioje srityje nuolat įneša šviežių vėjų ir keičia fitneso pasaulį iš esmės.

Su minkštaisiais audiniais dirbantis terapeutas, edukatorius, geriau žmogaus kūną suprasti padedančio Anatominių traukinių modelio autorius ir vystytojas T. Myers yra pasaulyje pripažintas fascijų bei elastingų jungiamųjų plėvių ekspertas. Jis jau 20 metų moko fitneso profesionalus, masažistus, trenerius ir kitus specialistus, kaip, suvokiant visų jungiamųjų plėvių rolę judesių valdyme, padėti žmonėms geriau rūpintis savo kūnais. Pasak T. Majarso, raumenys sukuria judesius, tačiau būtent fascijos atlieka visą organizacinį darbą.

Anatominiai traukiniai skatina holistinį požiūrį į kūną

Miofascijų meridianai kūne suformuoja apkrovos žemėlapį, kuris atsiranda dėl reguliariai mūsų atliekamų šabloniškų judesių ir jų sukeliamos apkrovos. Kūnas turi būti treniruojamas kaip visuma, tačiau svarbu suprasti ir atskiras šiame žemėlapyje egzistuojančias sąsajas. Anatominiai traukiniai padeda suvokti ryšius tarp visame kūne išsiraizgiusių fascijų ir miofascijų bei apjungia individualius raumenis į funkcinius blokus, o tai lemia geresnius terapijos ir treniravimo rezultatus.

Suvokiant visą kūną apimančius fascijų ir mikrofascijų tinklo ryšius, sveikatos specialistams, judesio mokytojams ir sportininkams gerokai paprasčiau spręsti kompleksines laikysenos, sveikatos problemas ir mokyti žmones judėti teisingai. Norint atkurti natūralias kūno funkcijas ir prigimtį atitinkančią laikyseną bei laiku užkirsti kelią didelėms bėdoms, sumažinti traumų riziką bei išlaikyti kūno funkcionalumą iki brandaus amžiaus, verta tarpusavy derinti manualinę terapiją ir judesio treniruotes.

Norint užtikrinti tinkamus raumenų ir fascijų ryšius, išvengti sužeidimų bei kuo ilgiau išlaikyti kūną jauną ir stiprų, rekomenduojama vadovautis keliais pagrindiniais principais. Sąmoningi judesiai, pakankamai skysčių ir subalansuota mityba – yra trys kolonos, galinčios padėti puikiai jaustis iki gilios senatvės.

 Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.
Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.

Klaidos, kurių treneriai turėtų vengti

Dauguma fitneso profesionalų apie raumenis mokėsi atkirai, tarsi izoliuojant juos nuo sisteminių ryšių. Tačiau bandymas išmokti kiekvieno raumens funkcijas neįvertinant konteksto prieštarauja kūno integralumui ir holistiniam požiūriui. Toks mokymosi būdas neaprėpia gyvybiškai svarbių faktorių, kuriuos nulemia fascijos: šalia esančių raumenų bei jų jungčių įtakos; raumenų susitraukimų poveikio raiščiams bei nervų ir kraujagyslių tiekiamo maitinimo į raumenis.

Nesvarbu, ar esate pradedantieji, ar patyrę fitneso industrijos vilkai, darbas su fascijomis – neišvengiamas. Tačiau kai kurie treneriai, net ir dirbantys ne vienus metus, daro tą patys to nesuvokdami. Naujausi tyrimai tik patvirtina fascijų ir kitų jungiamųjų audinių svarbą. Fascija – daug daugiau nei plastiškas raumenų apsiaustas – tai stabilumo ir mechaninės kontrolės sistema.

Taigi, kaip bebūtų sunku pakeisti senus įpročius ir atsikratyti pasenusio supratimo apie tai, kas išties veiksminga, atsiranda vis daugiau įrodymų, kad būtent fascijų fitnesas yra tinkamiausias būdas norint treniruoti visą kūną. Taip pat svarbu turėti omeny anatominius traukinius ir daugiau dėmesio skirti sveikatai, lankstumui bei teisingam judesių atlikimui užuot susikoncentravus į svorį ir jėgą. Raumenys gali lemti jūsų formą treniruojantis, tačiau jungiamieji audiniai daro poveikį bendrai kūno būklei. Būtent jie išlaiko kaulų atsparumą, grąžinant juos į reikiamą poziciją patyrus spaudimą ir apkrovas.

Vienintelis sertifikuotas Anatominių traukinių lektorius pirmąkart atvyksta į Lietuvą

Lietuvos treneriai ir sveikatingumo specialistai jau dirba pagal T. Majarso knygas ir taiko jo kurtus metodus kasdienėje veikloje, tačiau jie niekad neturėjo galimybės šių technikų mokytis iš pirmų lūpų ir susipažinti su kursų kūrėjais akis į akį. Tačiau fitneso mokymo centras „Aeromix“ pasiruošęs šią spragą užlopyti. Jau sausio mėnesį į Vilnių atvyks kurso „Anatominiai traukiniai treniravime“ autorius ir vienintelis sertifikuotas mokytojas pasaulyje Ari Pekka Lindberg. Šie keturių dienų kursai paremti revoliuciją sukėlusiu T. Majarso fascijų jungčių žemėlapiu. Mokymai apima naujausius tyrimų duomenis, susijusius su sužalojimų rekonstrukcija, jėgų perdavimu, posturalinėmis kompensacijomis, atsaku į įvairius tempimo būdus, elastingumu, fascijų neurologija, drėkinimui ir senėjimo procesais.

Prestižinę JAV įsikūrusią mokyklą „Anatomic Trains“ atstovaujantis fitneso ekspertas pristatys 4-D neuro-miofascijinį požiūrį į kūno judėjimą, kuris apima testavimą bei funkcionalumo ir kūno darbo lavinimą ir padės Lietuvos specialistams įgyti naujų gebėjimų, kurie leis kurti ir vystyti bet kuriam klientui tinkančius individualius pratimus. „Labai džiaugiamės, kad pagaliau turėsime galimybę dirbti su kineziterapeutais, manualinės terapijos specialistais ir fitneso profesionalais Lietuvoje ir pasiūlyti jiems išbandytus įrankius, kurie padeda geriau suprasti kūno sandarą, laikyseną ir perprasti neuromiofascijų tinklą, išvystyti treniruočių strategijas ir gebėti savo praktikoje taikyti pratimus, kurie padėtų žmonėms geriau jaustis savo kūnuose“, – sako T. Majersui priklausančios „Anatomic Trains“ mokyklos vykdančioji direktorė Melani Berns (Melanie Burns).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Bakėjus: 20 proc. rezultato duoda sportas, 80 proc. – mityba
  2. J.Dapšauskas. Paulius N. tvirtina, jog viskas prasideda mūsų galvoje
  3. J. Dapšauskas. Sportas – jauniems, fizinis aktyvumas ir kūno kultūra – visiems
  4. Sportuojantiems lietuviams trūksta sąmoningumo
  5. Skųstis negalima sportuoti – kur dėtų kablelį vilniečiai? (nuotraukos)
  6. Po seminaro garsus medikas skyrė laiko ir olimpiečių terapijai
  7. Ką reikia žinoti apie organizmo valymą?
  8. Kardiologas P.Šerpytis: lietuviams pats metas atrasti golfą
  9. „Judėkim.lt“ padeda kovoti su fizinio aktyvumo mažėjimu, pasitelkdami šiuolaikiškomis priemonėmis (video)
  10. Gydytoja Laimutė Šumskienė: vaikai nebemoka kalbėti – kalti kompiuteriai
  11. Lietuvos vaikus rugsėjį išjudins masinės mankštos ir bėgimai
  12. Siūloma mokiniams kartu su mokytojais pertraukos metu apibėgti savo mokyklą
  13. Vyriausybė pritarį Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektui
  14. Svarstoma sveikatos įstaigų pertvarka
  15. Fizinis aktyvumas nereikalauja daug išlaidų ar laiko sąnaudų

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Kultūros pasas“ tęsia savo kelią
Kultūra

Kultūros paso rinkinį papildė 1347 naujos programos – nuo šiol ir priešmokyklinio amžiaus vaikams

2026 08 15
Aplinkosaugininkai | am.lrv.lt
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai stiprina limituotos žvejybos priežiūrą

2026 08 14
Būdai, kaip gauti aktualią informaciją apie privalomąją pradinę karo tarnybą
Lietuvoje

Prasidėjo pasiūlymų dėl Kairių karinio miestelio vystymo vertinimas

2026 08 14
Memorandumo pasirašymas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Ukrainos gynybos įmonė DEMZ statys amunicijos gamyklą Lietuvoje

2026 08 14
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Stiprinama visapusė Klaipėdos uosto apsauga

2026 08 14
Kuo naudinga jėgos treniruotė?
Gamta ir žmogus

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje – atviros sporto treniruotės vaikams ir jaunimui

2026 08 14
Avarija
Gamta ir žmogus

Ugniagesiams gelbėtojams gelbėjimo darbų daugėjo autoįvykiuose

2026 08 14
Pinigai
Lietuvoje

Didžiausios investicijos liepą – pagalbai vaikams su negalia, elektros tinklams ir turizmui

2026 08 14
36 pavojingi gaminiai
Lietuvoje

36 pavojingi gaminiai ir daugiau nei 1 000 patikrinimų

2026 08 14
Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė
Kultūra

Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė

2026 08 14
Tautinių mažumų lietuviškoms mokykloms leidžiama sumažinti mokinių skaičių
Lietuvoje

Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms leidžiama sumažinti mokinių skaičių

2026 08 14
Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai
Kalba

Siūloma patvirtinti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus rinkimų komisijų nariams

2026 08 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Karkasiniai namai: kas išliko iš senosios medinės statybos
  • Ir vėl... apie Karkasiniai namai: kas išliko iš senosios medinės statybos
  • Naivus klausimas apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
  • Kęstutis K.Urba apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kultūros paso rinkinį papildė 1347 naujos programos – nuo šiol ir priešmokyklinio amžiaus vaikams
  • Rugpjūčio 15-osios horoskopas: drąsesnį sumanymą sustiprins tikslus susitarimas
  • J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Aplinkosaugininkai stiprina limituotos žvejybos priežiūrą

Kiti Straipsniai

Kuo naudinga jėgos treniruotė?

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje – atviros sporto treniruotės vaikams ir jaunimui

2026 08 14
Sveikata

Neringos gyventojams – patogesnės sveikatos priežiūros paslaugos

2026 08 12
Narkotikai, vaistai

Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos gali skirti tik kelios minutės

2026 08 08
Sveikata

Slaugytojams – daugiau savarankiškumo

2026 08 06
Klaipėda

Uostamiestis siekia valstybės paramos naujai ledo arenai

2026 07 31
Arena

Kaune pradedamos futbolo ir regbio arenos statybos

2026 07 30
Sveikata

Širdies permušimai: kada reikėtų sunerimti?

2026 07 26
Širdis

Atnaujinama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa 

2026 07 23
5 svarbiausi vitaminai

Vitaminai – pilnas vadovas sveikai gyvensenai palaikyti

2026 07 17
Ligonių pavėžėjimo paslauga

Ieškoma sprendimų dėl laikinų ligonių pavėžėjimo trikdžių

2026 07 17

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Karkasiniai namai: kas išliko iš senosios medinės statybos
  • Ir vėl... apie Karkasiniai namai: kas išliko iš senosios medinės statybos
  • Naivus klausimas apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
  • Kęstutis K.Urba apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
  • Kažin apie Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms leidžiama sumažinti mokinių skaičių
Kitas straipsnis
L.Gutauskas. Pravardės rengėjų nuotr.

Sausio mėnesį vyks susitikimai su „Metų knygos“ rinkimams pateiktų knygų autoriais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai