Sandėliai be žmonių: pasaulyje yra, Lietuvoje dar teks palaukti

Šių metų pavasarį Kinijos logistikos milžinė „Jingdong“ (JD) visuomenei pristatė sandėlį, kuris iš esmės veikia be žmonių.

40 tūkst. kvadratinių metrų saugykloje per dieną apdorojama iki 200 tūkst. paketų, o vos trys čia dirbantys žmonės tvarko nestandartinių dydžių krovinius, tačiau ateityje ir šį darbą atliks automatika. Robotus į savo sandėlius jau įsileido ir Lietuvoje gerai žinomas internetinės prekybos monstras „Alibaba Group“.

Kol kas – per brangu ir užima laiko

„Sandėlių, kurie veikia be žmonių, pasaulyje kol kas santykinai nėra daug, mat visiškas automatizavimas gerokai apriboja lankstumą ir nemažai kainuoja. Pradėjus gaminti naują prekę, paleidus naują pakuotę ar atliekant dar didesnius pakeitimus dažnai reikia pakeitimų ir  sistemoje, o tai brangu ir užima laiko“, – sako Kaune veikiančios JAV kapitalo aukštųjų technologijų įmonės „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė.

Net bendrovės JD sandėlyje su nestandartiniais kroviniais dar vis dirba žmonės. Tad visiškai automatizuotų sandėlių, priklausančių mažesniems prekybos  ir sandėliavimo sektorių žaidėjams, galima laukti tik dar labiau ištobulėjus ir atpigus daiktų interneto ir dirbtinio intelekto sprendimams. Tuomet pačios sandėlio mašinos galės sąveikauti viena su kita ir savarankiškai priimti sprendimus priklausomai nuo besiklostančios situacijos.

Kinijos verslininkų susidomėjimą išmaniaisiais sandėliais kaitina kaip ant mielių auganti elektroninė prekyba. „eMarketer“ duomenimis, Kinijai šiandien tenka apie pusę visų pasaulinės on-line prekybos apyvartos ir ši dalis, kaip prognozuojama, toliau aktyviai augs. Be to, kinų verslininkus spaudžia ir vis labiau jaučiamas darbuotojų deficitas, kurį sukėlė anksčiau Kinijoje vykdyta vieno vaiko politika.

„Robotai ir automatizavimas sparčiai keliasi ir į Lietuvos įmonių sandėlius. Pastebime, kad klientai aktyviai stato ar modernizuoja  sandėlius, plečia jau esamus. Sulaukiame daug užklausų ir užsakymų modernioms technologijoms diegti. Kone kiekvienas užsakovas pageidauja, kad jo sandėlyje būtų vienokio ar kitokio lygio automatizavimas. Be to, jei prieš kelerius metus sandėlių išmanizavimas buvo tik didelių įmonių vadovų lūpose, dabar tokie sprendimai rūpi ir vidutinėms ar netgi mažoms bendrovėms, kurių sandėliuose dirba tik keletas žmonių, o ne dešimtys ir šimtai kaip pas didžiuosius“, – sakė „Equinox Europe“ vadovė.

Parūpo ir vidutiniam verslui

Kaip sutaria ekspertai, toks susidomėjimas ateityje tik didės. Jei anksčiau sandėlio automatizavimo sprendimai kainavo milijonus ir tokias sumas „pavežti“ galėdavo tik tokie prekybos gigantai kaip „Norfos“ prekybos tinklo savininkė „Rivona“ ar kiti stambūs mažmenininkai ir didmenininkai, dabar egzistuoja ne vienas techninis sprendimas, skirtas automatizuoti nedideliam – kelių šimtų kvadratinių metrų ploto – sandėliui ir kainuojantis tik keliolika dešimčių ar keletą šimtų tūkstančių eurų.

R. Beskajevienė teigia, kad ne tik kaina lemia išaugusį mažųjų ir vidutinių verslų susidomėjimą sandėlio automatizavimu. Verslą, ypač mažesnį, dar stipriau nei stambiuosius spaudžia darbuotojų deficitas, tad galimybė išauginti prekių srautus, kad ir du kartus, nedidinant sandėlio darbuotojų skaičiaus, atrodo tikrai patraukli.

Antra, miestuose ir priemiesčiuose brangstant žemės sklypams, o taip pat jau kelintus metus, nors lėtai, bet užtikrintai, augant sandėliavimo patalpų nuomos kainoms, verslininkai noriau investuoja į aukštesnius sandėlius, kuriuose be automatinių sprendimų sunkiai galima išsiversti. Trečia, ne vienas lietuvis verslininkas automatizavimu „suserga“ apsilankęs išmaniuose savo užsienio partnerių ar kolegų sandėliuose.

„Dėl šių priežasčių lietuviški sandėliai pagal modernumą pastaruoju metu sparčiai vejasi, tarkim, Olandijos sandėlius ir pavys juos per artimiausius pora metų. Panašu, kad su sandėliais pas mus atsitiko panašiai kaip su internetu. Anksčiau neturėję reikiamos infrastruktūros ją iškart sukūrėme modernią, o Vakarai negali greitai modernizuotis, nes yra saistomi jau esamos infrastruktūros, turi palaukti, kol ji atsipirks, be to, privalo užtikrinti, kad tiek nauja, tiek sena įranga susikalbėtų tarpusavyje. O tai gerokai stabdo atsinaujinimą“, – įsitikinusi „Equinox Europe“ direktorė.

Lietuvos verslininkai paprastai renkasi hibridinius automatizavimo sprendimus, kuomet automatika pakeičia žmones tik sudėtingiausiose veiklos srityse. Dažnai automatizuojamas prekių pakrovimas ar iškrovimas, paskirstymas. Visiškai automatinių sandėlių, kurie veikia be žmonių, Lietuvoje dar nėra.

Robotizavimo flagmanė – „Amazon“

Pradžią sandėlių robotizacijai pasaulyje padarė JAV kompanija „Amazon“, valdanti didžiausią pasaulyje internetinę parduotuvę. „Amazon“ siuntų skirstymo centruose Europoje, Azijoje ir Amerikoje, šių metų birželio duomenimis, dirbo apie 100 tūkst. robotų (2016-aisiais jų buvo tik 45 tūkstančiai). Sandėlių išmanizavimo flagmanų yra ir Europoje. Didžiosios Britanijos internetinis supermarketas „Ocado“ savo klientų aptarnavimo centre, Andoverio mieste, yra įdarbinęs per 1100 robotų. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2023 m. bendras sandėlių robotų kiekis visame pasaulyje pasieks 600 tūkstančių.

Beje, sandėlių robotai visai nepanašūs į žmones, o labiau primena ratuotą statinaitę ar nedidelę spintelę, galinčią „ant kupros“ vežti net iki 800 kg svorio, nelygu kokios prekės saugomos sandėlyje. Prie konvejerių taip pat dirba robotizuotos „rankos“, jau atsirado ir lentynomis aukštyn žemyn vikriai laipiojančių robotų.

Išmanieji sandėliai, pažvelgus į juos iš šono, iš pirmo žvilgsnio primena chaotiškai judantį didžiulį įvairių mechanizmų skruzdėlyną. Tačiau visi robotų judesiai iš tikro yra gerai pamatuoti ir optimalūs. Kaip rodo JD pateikiami duomenys, išmanus sandėlis 5 kartus efektyvesnis nei tradicinis, efektyviau išnaudojamas ir tokio sandėlio plotas. Protingi įrengimai išmaniajame sandėlyje sugeba išrūšiuoti 40 tūkst. prekių net 99,99 proc. tikslumu, o tai 10 kartų daugiau negu rūšiuojant rankomis.