Valstybinė lietuvių kalbos komisijos konsultantai praėjusį mėnesį Registrų centrui suteikė daugiau nei 2000 konsultacijų dėl įmonių pavadinimų. Atlikus apžvalgą, paaiškėjo, kad daugiau nei 40 proc. įmonių pavadinimų neatitiko bendrinės lietuvių kalbos normų.
Nepasidomi, kaip rašyti
Dažniausiai pasitaikiusios klaidos – tiesioginių ir simbolinių pavadinimų neskyrimas, rašybos, skyrybos klaidos, nenorminė leksika ir pan. Kasmet kalbos specialistams atliekant įmonių pavadinimų vertinimą prieš registravimą matyti, kad klaidų mastas sudarant pavadinimus išlieka panašus, – mažiausiai 30 proc. neatitikimų būna visuomet.
Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausiosios specialistės Sigitos Sereikienės, vis dar dalis suinteresuotų asmenų nepasidomi, kaip turi būti parašytas įmonės pavadinimas, kad atitiktų kalbos standartus.
„Dalis įsivaizduoja, kad pavadinimas gali būti bet koks, kokį tik sugalvoja, – teigė ji. –Patikra yra įmonių registravimo proceso dalis. Prieš priimant sprendimą registruoti ar neregistruoti įmonės, mes atliekame kalbinę patikrą. Tačiau teisės aktuose numatyta ir išimtis įmonėms, susijusiomis su anksčiau registruotais juridiniais asmenimis arba su užsienio juridiniais asmenimis. Pavyzdžiui, užsienio juridinis asmuo sutinka, kad pavadinimas iš dalies ar visiškai sutaptų su jų pavadinimu, tada pasirašo atitinkamą dokumentą. Tokiu atveju toks pavadinimas nesiunčiamas mums tikrinti“, – aiškino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausioji specialistė.
Pasak jos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistai sulaukia skambučių iš verslininkų, kurie klausia, ar jų sugalvotas įmonės pavadinimas yra taisyklingas. Jeigu pavadinimas angliškas, vokiškas, prancūziškas ar kt., jis iš principo yra negalimas.
„Jeigu pavadinimas dirbtinis, žodį galima sutvarkyti taip, kad jis būtų linksniuojamas, gramatiškai panašus į lietuvišką žodį, tuomet toks pavadinimas tinkamas, – aiškino S. Sereikienė. – Dar yra galimi lotyniški pavadinimai, tačiau vėlgi turi būti suderinta pagal lotynų kalbos taisykles.“ Gana dažnai pasitaiko, jog verslininkai savo įmonės pavadinime pageidauja nenorminės leksikos, pavyzdžiui, žodžių „gaspadinė“, „gerbūvis“, „bravoras“, tokiu atveju būtina galvoti kitą pavadinimą, atitinkantį bendrinės lietuvių kalbos normas.
Išlaikykime valstybinės kalbos abėcėlę
Jau seniai diskutuojama apie tai, kad verslui taptų naudinga, jog įmonių pavadinimuose būtų įteisintos lietuvių abėcėlėje nesančios raidės w, q ir x. Esą taip įmonių pavadinimai būtų lengviau suprantami užsieniui. Tačiau ar kalba turėtų pataikauti verslui? Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausioji specialistė S.Sereikienė sako, jog teisės aktai gina mūsų šalies piliečio teisę suprasti pavadinimą. „Yra įvairių poreikių, vieni norėtų angliškų pavadinimų iš principo, kiti kaip tik derina lietuviškus“, – sakė vyriausioji specialistė.
Seimą jau pasiekęs Vyriausybės siūlymas keisti Valstybinės kalbos įstatymą bei Civilinį kodeksą, kad įmonių pavadinimuose būtų įteisintos nelietuviškos w, q ir x. Kada įvyks svarstymas, neaišku. „Mano pozicija tokia – lietuvių Tauta paremta istorija, tradicija ir kalba, štai ir viskas. Daugiau komentarų nereikia“, – savo griežtą nuomonę įmonių pavadinimų liberalizavimo klausimu išsakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Kalbininkas Kazimieras Garšva tikina, kad esmė ne tik tos trys raidės (w, q ir x). „Supraskite, kad raidės ir skirtingai tariamos, taigi keistųsi skaitymo ir rašymo principai. Reikia išlaikyti įprastą valstybinės kalbos abėcėlę“, – teigė kalbininkas.
***
2018-11-21 Švietimo ir mokslo komiteto posėdis, kuriame svarstytas Vyriausybės siūlymas keisti Valstybinės kalbos įstatymą bei Civilinį kodeksą, kad įmonių pavadinimuose būtų įteisintos nelietuviškos w, q ir x:
Paprasta, –
2’26″30 (2018-11-21) Petrauskienė kantriai “atsilaikiusi” atsistoja ir išeina (vėliau atstatydinama iš ministrių…)
…dėl ko, – ne mūsų (ir ne Prezidentės net) reikalas; regis nenustatyta (atstatydintajai dalyvei p o k a l b i o, t.y.
svarstymo Vyriausybės siūlymo keisti Valstybinės kalbos įstatymą bei Civilinį kodeksą, kad įmonių pavadinimuose būtų įteisintos nelietuviškos w, q ir x jokių regimų psichinių nukrypimų ar net atviro idiotizmo w-qq-xxx apsireiškimu).
Suprantama, paprasta ir aišku. /…bet visgi skaudu…/
Tad po tos akimirkos (2’26″30) ką matom pasilikus, – be jokių psichinių nukrypimų ar net atviro idiotizmo…
Idiotizmą, savižudišką prieškalbinį, naikinamųjų gviešalų (nuo Žodžio pasigviešti: W-Q-X s v e t i m ą, – žr. LKŽ)
įžvelgt įžvelgiam plika akim bei ausimis, o PAČIŲ
naikintojų, – t.y. visiškų visiškų savižudžių idiotų, – kalbažudžių
(pasišalinus Petrauskienei) įžvelgti nebegebam? Nėra.
Negi k a l t a vien atstatydintoji (ne Jovaiša, ne… na “po kaire steponavičiai-gėlūnai” netrenkti ir nenutrenkti??, ne…
bet kurie kiti slapti, vieši ar atvirai uždari – be jokių psichinių nukrypimų ar net atviro idiotizmo…). Tie “jovaišiniai juokai” baisūs, grėsmingi ir visa niekinančiai naikint g v i e š a l i n g a i žalingi (kaip žūsta Miškai, taip ir Kalbą žudą).
Paprasta – 2’26″30 Petrauskienė pasišalinusi (po to atstatydinta). Kas dabar? /…nors visgi skaudu…/
(Ir… Dėkui “Alkui” už tiek gėdingo posėdyno parodymą).
kai “…kalbos komisijos konsultantai … Registrų centrui … 2000 konsultacijų…” kai be Kalbos… /…tai visgi Skaudu…/
Kad vaikai nuo lopšio būtų nukreipti tinkama linkme:
– CURIOCITY – didžiausias Baltijos šalyse, net 1500 kv. m ploto, vaikų edukacinis pramogų centras, kokybiškam šeimos laisvalaikiui,.. 🙂
– Children City Vilnius – Vokiečių g. 6, Vilnius,
ir t.t.
ir E. Jovaiša siūlo ar ne nuo antros klasės anglų k. mokyti…
Nepritariu užsienio kalbų viešajai propagandai, todėl pasisakau tik už lietuviškus Lietuvos įmonių pavadinimus (ne prasimanytus beprasmius, bet prasminius, naudojamus šiuolaikinėje lietuvių kalboje) bei prekių ženkluose panaudojamus žodžius.
Šiandienos rytinė LRT laida 10-12 apie vaikams parduodamus žaisliukus-kakučius bei tėvelių požiūrį į tai, man pakišo mintį, jog nuo pat Nepriklausomybės pradžios kažkas uoliai mums aiškino ir kište kišo tų „žaisliukų” lygio „vakarietiškas vertybes”. Kažkas sąmoningai tuo rūpinosi, o karjeristai ir pigiai nuperkami entuziastingai prisijungė vedami noro pirmi įšokti į „pažangos” vežėčias.
Tam reikėjo jaunus įtikinti, jog viskas, kas su mūsų tauta bei tautiškumu susiję, yra niekinga ir gėdinga, kad turime patys kuo greičiau ir entuziastingiau nutautėti, patys savo kalbos ir asmenvardžių kuo skubiau nusikratyti, kad vien čiauškesį svetima kalba išsilavinimu, „aukštu lygiu” laikytume.
Vaikus, savaime suprantama, reikėjo nuo darželio tinkama linkme nukreipti – kad jų akys, dėmesys, domėjimasis, protas būtų tik į tarpukojį nukreipti, kad aukščiau jokiu būdu nekiltų. Taip augintiems ir suaugus galėsi bet kokį kakutį už tikrą vakarietišką vertybę prakišti. Tada jų mentalitetui bet kokio kakučio pakaks, jei tik ateis/bus pateiktas per Vakarus. Tada jie Vakaruose kitko nė nesižvalgys.
O kai jau šie „vertybininkai” į nevyriausybines organizacijas sulįs, ar į Seimą, jie irgi rūpinsis, kad tautai pakaktų šio to užvalgyti ir kad tarpukojis veiklos nestokotų. Ir kad niekas jų „neklaidintų” jų tautiško orumo nežadintų, protėvių kalbos neįpirštų. Nes tai – gėdingas nacionalizmas (jų tam žodžiui suteikiama prasme), „uždarantis” Lietuvą savyje… O jie nori jos globalios. Kad galima būtų be rūpesčių gyventi. Kur nutūpei, ten tu ir „pilietis” – besižvalgantis naudingų kakučių.