Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)

Lapkričio 19 d. Seime vykusioje konferencijoje „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ buvo paminėtas labai svarbus įvykis – 1988 m. lapkričio 18 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine. Tuometinė sovietinė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Šiek tiek vėliau, jau atkūrus Nepriklausomybę, teisiškai valstybinės lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 m. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o 1992 m. referendumu – ir iki dabar galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Konferencijoje, suorganizuotoje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva, pranešimų klausėsi apie 90 dalyvių. Tai Nepriklausomybės Akto signatarai, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariai ir sekretoriato darbuotojai, Valstybinės kalbos inspekcijos darbuotojai, Lietuvių kalbos instituto mokslininkai, universitetų dėstytojai, savivaldybių kalbos tvarkytojai, rašytojai ir kiti lietuvių kalbos puoselėtojai ir mylėtojai. Konferencijoje pirmininkavo Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė ir Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė.

Sveikindama visus susirinkusius Seimo Pirmininko pavaduotoja ir Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė I. Degutienė pabrėžė, kad mes turime vieną valstybinę kalbą – lietuvių kalbą. Politikė džiaugėsi: „30 metų atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam žmogui mūsų mažoje valstybėje nepaprastai svarbu. Po tiek laikotarpių, kai valstybinė lietuvių kalba buvo uždrausta – ar tai būtų carinės Rusijos okupacija, ar sovietinis periodas.“ I. Degutienė sveikinimo kalboje apžvelgė lietuvių kalbos kaip valstybinės įteisinimo kelią ir dar kartą akcentavo: „Niekam nekyla abejonių, kad turime savo valstybinę kalbą, kuria didžiuojamės ir norime kalbėti.“ Kalbėdama apie šių dienų iššūkius kalbai Seimo vicepirmininkė pastebėjo, kad „gyvenimas pats diktuoja procesus. Tad viskas toliau yra kalbininkų darbas – kaip kalba gali kisti“.

Pirmojoje valstybinei lietuvių kalbai skirtos konferencijos dalyje kalbėjęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas ir žurnalistas Audrys Antanaitis atkreipė dėmesį, kad pirmiausia visuomenė turėtų susitarti: „Piliečiai, kas jie bebūtų – mokytojai, kalbininkai, žurnalistai, studentai, politikai, – turi prisiminti, kad kalba yra bendras kūrinys, bendras projektas.“ Pranešėjo lūpomis dar kartą nuskambėjo ir pagrindinis visos konferencijos leitmotyvas – „valstybinė lietuvių kalba yra vienintelė kalba Lietuvos Respublikoje ir jokių kitų valstybinių kalbų Lietuvoje nėra“. A. Antanaitis savo kalboje aptarė ir tolesnius uždavinius – nustatyti valstybinės lietuvių kalbos vietą šių dienų globaliame pasaulyje, padidinti motyvaciją vartoti lietuvių kalbą, pirmiausia – mokslo srityje.

Vidmantas Povilionis, diskutuodamas apie lietuvių kalbos grynumo išsaugojimą, išreiškė abejonę, ar tinkamai pasielgta leidžiant keisti tradicinę ištekėjusių lietuvių moterų pavardžių struktūrą, atsisakant priesagos –ien– ir tik pridedant prie vyro (sutuoktinio) pavardės galūnę –ė.

Buvusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė savo pranešime aptarė kalbos politikos prioritetus informacinių technologijų srityje. Ji atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į švietimo, mokslo ir technologijų kalbą Europos ir Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje.

Pirmojoje valstybinei lietuvių kalbai skirto renginio dalyje labiau buvo aptariama dabartinės lietuvių kalbos padėtis ir ateities galimybės,  antrojoje konferencijos dalyje daugiau dėmesio buvo skirta anksčiau vykdytai kalbos politikai, prisiminta, kaip buvo tvirtinamas kalbos statusas.

Klausydamiesi buvusios Valstybinės kalbos komisijos pirmininkės prof. dr. Irenos Smetonienės (Komisijai vadovavo 2002 – 2012 metais), išgirdome, jog tie patys valstybinės kalbos prioritetai išlieka ir dabar. Tai kalbos politikos stiprinimas, lietuvių kalbos prestižo kėlimas, kalbos tvarkyba. Pirmosios kalbos politikos gairės Seime buvo patvirtintos 2003 metais. Paskui buvo ilga pertrauka, kol 2018 metų LR Seimo pavasario sesijoje pagaliau pritarta 2018 – 2022 metų kalbos politikos gairėms.

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė, publicistė ir poetė Birutė Jonuškaitė savo kalboje, pavadintoje „Kas aš be tavęs, mano kalba ištikimoji?“, kaip tikra lietuviško žodžio meistrė, apeliuodama ne tik į mūsų protus, bet ir į jausmus, sustiprino mūsų pasiryžimą saugoti ir puoselėti lietuvių kalbos grožį, turtingumą ir išskirtinumą.

Konferenciją vainikavo 1998 – 2002 metais Kalbos komisijai vadovavusios prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės pranešimas tema „Mano kalba – mano laisvė: lūkesčių paradigmos“. Savo kalboje sujungdama ir jausminį, ir racionalųjį pradus, pranešėja padėjo mūsų mintims nukeliauti į netolimą praeitį, prisiminti, kaip buvo kuriama kalbos politika, kokie svarbūs kalbai darbai buvo padaryti.

Diskusijų dalyje pasisakė ir viena iš konferencijos moderatorių – Seimo narė Aušra Papirtienė. Dar kartą buvo primintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio 14 straipsnis apie vienintelę valstybinę kalbą Lietuvoje – lietuvių kalbą. Taip pat buvo išreikštas apgailestavimas, jog kai kuriose ministerijose atsiranda įvairių iniciatyvų tai kvestionuoti. Sunkiai suprantamas noras keisti įstatymus, siekiant įteisinti galimybę visiems juridiniams asmenims savo pavadinimus Lietuvoje registruoti ne lietuvių, o užsienio kalba. O neseniai Vilniuje vykusioje Lietuvos šaulių sąjungos konferencijoje vienas viceministras didesnei daliai dalyvių (lietuvių ar suprantančių lietuviškai) ne tik skaitė pranešimą anglų kalba, bet ir išsakė lūkestį, kad greitai anglų kalba taps antrąja oficialia kalba Lietuvoje.

A. Papirtienė trumpai apžvelgė dabartiniu laikotarpiu atliktus ir pradėtus darbus valstybinės kalbos politikos srityje. Tai patvirtintos Valstybinės kalbos politikos 2018 – 2022 metų gairės, Kalbos komisijos rengiama Lietuvių kalbos 2019 – 2022 metų prestižo programa, jos įgyvendinimo priemonių planas, pasiūlymas 2019 m. valstybės biudžeto projektui – skirti lėšų šios programos priemonėms įgyvendinti. Baigdama konferenciją, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė A. Papirtienė perspėjo, kad, švęsdami valstybinės lietuvių kalbos statuso šventę, neturėtume labai užsimiršti. Turime budėti. Budėti valstybinės lietuvių kalbos sargyboje. Ir tegul mus pastiprina tai, jog per Lietuvos okupacijos laikotarpius lietuvių kalba buvo išsaugota, išliko. Tad, jei priešai nesunaikino lietuvių kalbos, budėkime, kad jos nesunaikintų savi!

Diskusijose taip pat pasisakė ir kiti renginio dalyviai – profesoriai Jonas Palionis, Stanislovas Masiokas, Bronislovas Genzelis ir kiti.

Konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ baigėsi ir sustiprino viltį, kad kalbos politika stiprėja ir daromi svarbūs lietuvių kalbos išsaugojimo ir statuso stiprinimo darbai.