Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė sako, jog gaunama daug žinių iš mokyklų apie atlyginimų padidėjimą, tačiau atskiri atvejai, kai mokytojus pasiekia atsiskaitymo lapeliai su mažesniais nei tikėtasi skaičiais, sukelia didesnį rezonansą žiniasklaidoje ir visuomenėje.
Daugeliu atvejų sumažėjusių atlyginimų priežastys objektyvios ir nesusijusios su apmokėjimo tvarkos pasikeitimu – sumažėjęs mokinių skaičius, mažesnė ugdymo plano apimtis, taikomi ne patys didžiausi darbo užmokesčio koeficientai ir kt.Rugsėjį įsigaliojusi naujoji mokytojų darbo etatinio apmokėjimo tvarka švietimo bendruomenėje buvo pasitikta nevienareikšmiškai. Nors iki šiol „valandininkais“ dirbę Lietuvos mokytojai galės jaustis oriau ir saugiau, nes jie, kaip ir visi kiti viešojo sektoriaus darbuotojai, dirbs pagal etatinę sistemą, gaus atlygį ir už tas veiklas mokykloje, kurios anksčiau nebuvo apmokamos, tačiau šis geromis intencijomis grįstas pokytis sukėlė ir nemažai sumaišties.
„Fiksuojame nemažai atvejų, kai atlyginimų sumažėjimą lemia per didelis noras taupyti – neskiriama visų turimų etatų valandų, o kartais pasitaiko net skaičiavimo klaidos. Šiandien susitikau su Švietimo ir mokslo ministrės patarėju Arminu Varanausku ir aptarėme ne tik šias etatinio modelio įgyvendinimo problemas, bet ir gavau patikinimą, jog ministerija geranoriškai ir operatyviai reaguoja bei toliau reaguos į visus dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos įgyvendinimo atsirandančius nesklandumus. Į visas mokyklas, kuriose fiksuojami mažesni atlyginimai mokytojams, bus vykstama ir situacija nagrinėjama vietoje. Todėl kviečiu mokytojus netylėti, informuoti apie į mažesnę pusę pasikeitusius atlyginimus ir kartu ieškoti sprendimų“, – sakė Seimo narė Aušra Papirtienė.
Kita aktuali problema – tai lėšų savivaldybėse trūkumas, dėl ko šios tik ribotai gali perskirstyti ir papildyti atskirų mokyklų biudžetus, kai finansavimo trūksta dėl didesnės itin aukštos kvalifikacijos specialistų koncentracijos konkrečiose įstaigose arba mokyklose, kuriose yra didesnis lėšų poreikis dėl ugdymo plano specifiškumo. Tokia situacija susiklosčiusi Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje, KTU Inžinerijos licėjuje ir kitose ugdymo įstaigose. Pasak ŠMM ministrės patarėjo Armino Varanausko, jau priimtas sprendimas skirti papildomas tikslines dotacijas savivaldybėms šiai problemai spręsti. Todėl vien Kauno miesto savivaldybė likusiems 2018 metų mėnesiams mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų finansavimui papildomai sulauks 1,1 mln. eurų.
Pasak Seimo narės A. Papirtienės, per dvejus mokslo metus etatinio modelio įvedimui (tai reiškia – mokytojų atlyginimams) papildomai skirta daugiau nei 95 mln. eurų, tad mokytojų atlyginimų mažėjimo negali būti ir tai nebus toleruojama.