Z. Zinkevičius. Suvalkų ir Augustavo krašto pavardės. Polonizacijos apybraiža (I)

2009 m. birželio mėnesį Lietuvių kalbos instituto darbuotojas Kazys Garšva autoriaus dėmesį atkreipė į telefono abonentų knygas, kuriose esama daugybė pavardžių ir jos lengvai lokalizuojamos. Jis parūpino neseniai Lenkijoje išleistą telefono abonentų knygą, pavadintą „Suvalkai. Individualūs klientai… telefonų knyga“ (SUWALKI klienci indiwidualni… książka telefoniczna…).  Ačiū kolegai Kaziui! Knygoje nuo 25 iki 104 puslapių yra penkiomis skiltimis (didelis knygos formatas!) smulkiu šriftu glaustai pateikta daugybė pavardžių, abėcėlės tvarka suskirstytų pagal gyvenvietes. Tos pavardės ir buvo panaudotos lingvistinei analizei.

***

Telefono abonentų knygoje visi gyvenviečių pavadinimai ir pačios pavardės (net tebekalbančių lietuviškai žmonių!) rašomos tik lenkiškai: sulenkintos tiek jų formos, tiek ir rašyba. Žemiau pateikiamame gyvenviečių pavadinimų sąraše pirmiausia įrašyti originalūs lietuviški pavadinimai, o po brūkšnio – oficialieji, sulenkintieji:

Balčiai (vietinėje dzūkų tarmėje -ciai) – Bołce; Bokšiai – Boksze; Bandiškės (dz. -dziškės) – Bondziszki; Būdvietis (dz. -cis) – Budwieć; Burbiškės (-ė, -iai) – Burbiszki; Burdeniškės – Burdeniszki; Burniškės – Buniszki; Didžiuliai (dz. Dzidz-) – Dziedziule; Eišeriškės – Ejszeryszki; Graužiai – Grauże; Gremzdai – Gremzdy; Gulbinas – Gułbin; Gulbiniškės – Gulbieniszki; Juodeliškės (-ė) – Jodeliszki; Kelčėnai – Kielczany; Kampuočiai (dz. -ciai) – Kompocie; Kreivėnai – Krejwiany; Krutėniškės – Krucieniszki; Kukliai – Kukle; Lizdeikos – Lizdejki; Lovuočiai (dz. -ciai) – Łowocie; Lūgeliai – Ługiele; Markiškės – Markiszki; Mašutkynė – Maszutkinie; Merkinė – Mierkinie; Merūniškės – Mieruniszki; Navininkas (Navinykas) – Nowiniki; Ožkiniai – Oszkinie; Peleliai – Pełele; Pabandžiai (dz. -dziai) – Pobondzie; Pakamšiai – Pokomsze; Pašešupiai – Poszeszupie; Radžiūčiai – Radziucie; Radziuškės (-ė) – Radziuszki; Raspūda – Rospuda; Raveliai – Rowele; Ročkos – Raczki; Rudka – Rutka; Seinai – Sejny; Seivai – Sejwy; Skarkiškės – Skarkiszki; Skusteliai – Skustele; Smalėnai – Smolany; Smalnykai – Smolniki; Sasnava – Sosnowo; Stankūnai – Stankuny; Šlynakiemis – Szlinokiemie; Suvalkai – Suwalki; Šipliškės – Szypliszki; Šiurpilis – Szurpiły; Taurusiškės (-ė) – Tauroszyszki; Trakiškės (-ė) – Trakiszki; Trumpalis – Trompole; Udrinas (Udrynė?) – Udryn; Užmauda –  Użmauda; Vidugiriai – Widugiery; Versnė – Wierśnie; Virbiškės – Wierzbiszki; Vygriai – Wigry; Vilkakūkas – Wiłkokuk; Vilkapėdžiai (dz. -dziai) – Wiłkopedzie; Vilkupiai – Wiłkupie; Vižainis – Wiżajny; Vaičiuliškės (-ė) – Wojciuliszki; Vaiponia – Wojponie; Vaitakiemis – Wojtokiemie; Valinčiai – Wołyńce; Zabariškės (-ė) – Zaboryszki; Zelva – Zelwa; Žubronaičiai – Żubronajcie; Žvikeliai – Żwikiele.

Dalis gyvenviečių pavadinimų lenkinant labai pakeista, pvz.: Alnai – Hołny; Ančia (ir upė) – Hańcza; Babonys (ir Bobonys) – Babańce; Beržalapiai – Berżołowce (-lapiai į -lowce!); Griškonys – Gryszkańce; Jonaraistis – Jenorajście; Juodežeriai – Jodoziory; Klevai – Klejwy; Kreiviniai – Krejwińce; Palkotai – Półkoty; Pamarys (prie Mario ež.) – Pomorze; Pavaiponė – Podwojponie; Pristavonys – Przystawańce; Proraslis – Przerośl; Raistiniai – Rejsztokiemie (būta lietuviško varianto su -kiemiai?); Ramonai – Romaniuki; Rimkežeriai – Rynkojeziory; Stabingis – Sztabinki; Soželkos – Sadzawki; Studena – Studzieniczna; Šaltėnai – Szołtany; Užvidugirių Būda – Buda Zawidugierska; Vygrėnai – Wigrańce; Zervynai – Żyrwiny; Žagariai – Żegary.

***

Pavardžių sulenkinimas matyti iš pateikiamo punskiečių sąrašo, kuriame pirmosios įrašytos lietuviškos pavardžių formos (kaip jas taria patys punskiečiai, neretai aplenkintos), o po brūkšnio – oficialieji lenkiški jų variantai, įrašyti telefono abonentų knygoje:

Abukauskas – Obuchowski; Agurkis – Ogórkis; Al(i)šauskas – Olszewski; Balyta – Balita; Baranauskas – Baranowski; Berneckas – Biernacki; Birgelis – Birgiel; Batvinskas – Boćwiński; Burauskas – Borowski; Brilius – Brylis; Budzeika – Budz(i)ejko; Kalkauskas – Chałkowski; Kmieliauskas – Cmielewski; Krapavickas – Chrapowicki; Cibulskas – Cybulski; Dambrauskas – Dąbrowski; Dovydavičius – Dawidowicz; Paransevičius – Forencewicz; Grigentis – Grygieńć; Grigutis – Gryguć; Ivoška – Iwaszko; Jakimavičius – Jachimowicz;  Jaskevičius – Jaśkiewicz; Jatkauskas – Jatkowski; Janušauskas – Januszewski; Jonulis – Janulewicz; Jonuška – Januszko; Judickas – Judycki; Kalinauskas – Kalinowski; Karčiauskas – Karczewski; Kagačiauskas – Kogaczewski; Kalesinskas – Kolasiński; Kolys – Kolis; Kuosa – Kosa; Kavaliauskas – Kowalewski; Krakauskas – Krakowski; Krivickas – Krzywicki; Kutila – Kutyło; Linka – Linko; Lisauskas – Lisowski; Markauskas – Mrkowski; Malinauskas – Malinowski; Moliušis – Maluszys; Marcinkevičius – Marcinkiewicz; Matulevičius – Matuliewicz; Pykys – Pik; Pajaujis – Pojawis; Ratys (dz. -cys) – Racis; Sidaris – Sidor; Sinkevičius – Sienkiewicz; Skirkevičius – Skirkiewicz; Staskevičius – Staskiewicz; Šuminskas – Szumiński; Šidlauskas – Szydłowski; Uzdila – Uździło; Vaina – Wajna (Wojna); Vasiliauskas – Wasilewski; Vyšniauskas – Wiśniewski; Vitkauskas – Witkowski; Vaicekauskas – Wojciechowski; Valinčius – Wołyniec; Zabarauskas – Zabarowski; Zakarauskas – Zakrzewski; Žilinskas – Żyliński.

Šių punskiečių ir kitų dar nesulenkėjusių, lietuviškai tebekalbančių žmonių pavardės telefono abonentų knygoje niekuo nesiskiria nuo tų pavardžių, kurių turėtojai lietuviškai jau nebemoka ir save laiko lenkais. Pastarieji sudaro didžiąją daugumą viso šio krašto žmonių. Lenkiškai parašytas lietuvių pavardes lenkai, žinoma, suvokia kaip lenkiškas, lenkų kilmės pavardes, nors daugeliu atvejų jos iš tikrųjų tokios nėra.

Lenkiškai rašomos ne tik lietuvių, bet ir kitoms tautoms priklausančių ar priklausiusių asmenų pavardės. Antai vokiškos pavardės rašomos taip: Fiszer, Frydrych, Hanc, Hinc, Holc, Miler, Szmyt, Sznejder, Sztolc, Szulc, Szuler, Szwarc… Tik retais atvejais jose palikta kai kurių vokiškos rašybos elementų: Brandt, Szmydt, Szroeder ir pan.

Lietuviškų pavardžių neskiriama giminė (išimtis – turinčių -ski tipo pavardes), pvz.: Anna Degutis, Danuta Jurkun, Władyslawa Pojawis, Celina Tumialis, Jolanta Wojczulis, Janina Czurlanis, Anetta Ejdulis, Zofia Gobas, Teresa Gudajtis, Anna Pieczulis ir pan.

Žmonių vardai taip pat rašomi lenkiškai, nepaisant tautybės, pavyzdžiui, punskiečiai Antoni Czaplis, Stanisław Degutis, Piotr Gawienas, Czesław Gibas, Franciszek Grygutis, Józef Łatvis, Konstanty Maluszys, Józef Niewulis, Bronisław Woźnialis ir kiti.

***

Lietuvių asmenvardžių lenkinimo negalima tirti atplėštai nuo lietuvių tautos polonizacijos. Ji prasidėjo tuoj po to, kai Lietuvos valdovai ėmė bičiuliautis su Lenkijos valdovais, kai Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, po kartu su Vytautu įvykdyto pakartotinio Lietuvos krikšto, kai buvo įkurta lenkų tvarkoma bažnytinė provincija. Visa tai sutapo su pavardžių radimosi laikotarpiu. Sulenkėjimas – didžioji Lietuvos tragedija – matyti iš asmenvardžių kaitos tiek pasaulietiniuose, tiek ir bažnytiniuose dokumentuose. Pastaruosiuose jis ypač ryškus tapo įvedus lenkišką metrikaciją. Greičiau lenkėjo didikai ir apskritai privilegijuotasis gyventojų sluoksnis negu prastuomenė. Atitinkamai skyrėsi ir jų asmenvardžių lenkėjimas (diduomenė) bei lenkinimas (prastuomenė).

Kaip minėta, anksčiausiai sulenkėjo diduomenė. (Ne veltui sakoma: žuvis genda nuo galvos!) Dėl to labai nekentėjo jos vardynas. Antai Vytauto laikais gyvenusio didiko Rimavydo palikuonys sulenkėdami nė lietuviškų asmenvardžių nebeišlaikė. Iš jo yra kilę: Zabržezinskiai, Olechnovičiai, Kuchmisčovičiai, Ižikovičiai ir Dorohostaiskiai. O Vytauto bajoro Vėžio vaikai ir vaikaičiai vadinosi Vėževičiais ir net verstiniais Račkais (gudiškai račok „vėželis“). Po dviejų šimtmečių Vilniaus Šv. Jono bažnyčios krikšto ir santuokų registracijos knygose beveik visi senoviniai lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai (jie tada Vilniaus mieste labiausiai buvo būdingi privilegijuotajam gyventojų sluoksniui) neturi galūnių su -s, pvz., rašoma Aubart, Bujwid, Bujwił, Ejsmont, Lubarth, Narbuth, Radziwiłł, Szerwid (< Sirvydas) ir kt. O miesto prastuomenės tiek senieji dvikamieniai, tiek kitokie asmenvardžiai galūnes dažniausiai išlaiko.

Prastuomenė lenkėjo daug lėčiau, ypač provincijoje. Atitinkamai lėčiau kito ir jos lietuviškasis vardynas. Pusiau lotyniškai, pusiau lenkiškai rašomose minėtose krikšto ir santuokų registracijos knygose tiek krikštavardžiai, tiek ir prievardžiai (ypač amato bei verslo nurodymai) būdavo rašomi bemaž vien lenkiškai, pvz.: Andzej cielsa „Andrius dailidė“, Ambrozy czapnik „Ambraziejus kepurininkas“, Marcin kowal „Martynas kalvis“, Hanna kucharka „Ona virėja“ ir kt. Pravardinės kilmės asmenvardžiai, būdingi prastuomenei, metrikuose dažniausiai rašomi su galūnėmis ir mažiau sulenkinti, pvz. (trumpumo dėlei krikštavardžiai praleidžiami): Pipiras, Burbeklis, Grubis rzeznik (= skerdikas), Kupris, Plikis, Ragajszis słodownik (= salyklininkas), Ożelis, Meszkutis, Bepircis baltusznik (= baltų kailių dirbėjas) ir daug kitų. Kartais ir pravardinės kilmės asmenvardžiai neturi galūnių (prasti žmonės juk stengėsi pamėgdžioti kilminguosius, lenkų pavyzdžiu numetusius savo vardų galūnes), bet tais atvejais dažniausiai turimas variantas ir su išlaikyta galūne.

Lietuvių asmenvardžiams svetimkalbė raštinė bemaž visuotinai suteikė lenkišką fonetinį pavidalą. Būdingosios lietuvių kalbai fonetinės ypatybės, kurių neturi lenkų kalba, liko nepažymėtos arba atspindimos nenuosekliai. Antai nežymimas balsių ilgumas: Buiwid „Buivydas“, Gurklis „Gurklys“ ir pan. Balsiai a ir o žymimi o ir a raidėmis, pvz., Tałmont „Tolmantas“. Neretai trumpieji balsiai u, i keičiami o, e, pvz., Bombolis „Bumbulis“, Kobeloytis „Kubilaitis“. Vietoj gi, ki lenkų rašybos pavyzdžiu atsirado gie, kie, pvz., Olgierd, Kielmont vietoj Algirdas, Kilmantas. Dvibalsiai ai, ei, rečiau au, ne tik keičiami garsų junginisi oj, ej, ov, bet kartais ir vienbalsinami, pvz., Dolida, Korewa, Domont vietoj Dailyda, Kareiva, Daumantas.

Visa tasi atsispindi dabartinėse lietuvių pavardėse, tarp jų ir padarytose iš krikštavardžių, tebeturinčių anuomet jiems suteiktą lenkišką pavidalą, pvz.: Andžejevskis (plg. lenk. Andrzej „Andrius“), Piotrovskis (plg. Piotr „Petras“), Ščepanovičius (plg. Szczefan „Steponas“). Šios ir daugelis kitų lenkinimo ypatybių visuotinai turimos Suvalkų ir Augustavo krašto pavardėse.

Ištraukos iš knygos: Zigmas Zinkevičius. Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse: Polonizacijos apybraiža. Vilnius: Mokslo ir Enciklopedijų leidybos institutas, 2010, p. 5–12.