Menkas nubrozdinimas gali virsti rimtu kraujo užkrėtimu

Vasara – aktyvaus laisvalaikio metas, kuomet daugėja poilsiaujančių, keliaujančių, pramogaujančių gamtoje žmonių. Specialistai vardija, kad pastaruoju metu žmonės dažniausiai skundžiasi nudegimais, nuospaudomis, nubrozdinimais ir kitais smulkiais kraujo praliejimais ir pataria, kokių tinkamiausių priemonių reikia imtis, kad, iš pažiūros, nedidelis susižeidimas ar nuospauda nevirstų liga – kraujo užkrėtimu.

„Pastebiu, kad dažniausiai vasarą didelių rūpesčių žmonėms kelia neprižiūrėtos smulkios žaizdelės, ypač – avalynės teikiami „malonumai“: nutrynimai, nuospaudos, pūslės. Žmonės į nedidelį kraujavimą ar iškilusią pūslę žiūri aplaidžiai ir mano, kad tai nesukels rimtų pasekmių, tačiau reikėtų suprasti, kad netinkamai prižiūrimos ir blogai išvalytos net ir mažiausios žaizdos gali supūliuoti, infekcija gali išplisti į gilesnius audinius ir sukelti netgi kraujo užkrėtimą“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Rasa Proscevičienė.Farmacininkė pastebi, kad daugelis žmonių pastebėję pūsles ant kojų ar kitų vietų, nesiima tinkamų priemonių. „Pritrynus pūslę, odą reikia papurkšti dezinfekuojamąja priemone, leisti jai nudžiūti ir užklijuoti specialų pleistrą, gydantį nutrynimus. Geriausia naudoti patobulintus hidrokoloidinius pleistrus, apsaugančius nuo drėgnų nuospaudų atsiradimo ir sugeriančius žaizdos išskyras. Tokie pleistrai suformuoja apsauginę plėvelę odos paviršiuje, akimirksniu nuramina skausmą, nepraleidžia vandens, nešvarumų, mikrobų ir apsaugo nuo infekcijų. Hidrokoloidinį pleistrą ant dezinfekuotos odos galima palikti užklijuotą kelias dienas – kol jis pats atsiklijuos“, – pasakoja R. Proscevičienė.

Dar vienas dažnas vasaros „malonumas“ yra įvairūs nubrozdinimai, beveik kasdien lydintys atostogaujančių vaikų ar tėvų dienas. Nusibrozdinus odą, pasak R. Proscevičienės, reiktų įvertinti kraujavimą. „Jei žmogus nevartoja kraują skystinančių vaistų ar neturi krešėjimo sutrikimų, negausus kraujavimas, kuomet kraujas teka – „rasoja“ – iš pačių smulkiausių kraujagyslių (kapiliarų), nėra pavojingas. Dažniausiai kraujas per kelias minutes sukreša ir žaizdą pakanka dezinfekuoti antiseptiniu purškalu bei užklijuoti steriliu pleistru“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji primena, kad kraują skystina įvairūs papildai ar vartojami preparatai, todėl verta atidžiai skaityti informacinius lapelius ar vaistinėje pasitikrinti vaistų suderinamumą – susižeidę galite nustebti kraujo gausa ir tik tuomet susimastysite, kad gausesnį nei įprastai kraujavimą sukėlė vartojami preparatai.

Taip pat, dažnas įsitikinimas, kad žaizdą geriau palikti „kvėpuoti“, tikintis, kad ji greičiau sugis ar užsitrauks, anot R. Proscevičienės, gali tapti pražūtingu – aplinkos dulkės, užterštas maudyklų vanduo, buityje ar aplinkoje naudojamos cheminės priemonės, kosmetika, įvairūs kiti aplinkos veiksniai ar atsitiktinumai gali atnešti rimtą negalavimą, kurį įveikti padės tik ligoninės gydymas.

„Atviromis žaizdomis ar pūslėmis, net ir pačiomis menkiausiomis, būti namuose, ar, juolab, lauke, yra tikrai pavojinga. Įvairios infekcijos gali sukelti kraujo užkrėtimą, kurį reikia nedelsiant gydyti. Jei susižeidėte ir pastebėjote, kad žaizda ilgai negyja, jos nesaugojote, nedezinfekavote ar tinkamai neišvalėte, stebėkite savo kūno temperatūrą: apie kraujo užkrėtimą signalizuoja karščiavimas arba, atvirkščiai, – netikėtai sumažėjusi kūno temperatūra. Tuomet nedelsiant reikėtų kreiptis į medikus“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.