Birželio 29 d. Trakų pilies muziejus kartu su Trakų policija ir Gidų ir kelionės vadovų profesine sąjunga „Solidarumas“ surengė gidų patikrinimus Trakų pilies muziejuje.
Trakų muziejus kartu su Valdovų rūmais Vilniuje priklauso nacionalinės svarbos muziejams, kuriuose ekskursijas gali vesti tik gidai, praėję specialius muziejaus rengiamus mokymus ir gavę leidimus juose dirbti.
Deja, jau ne vienerius metus yra pastebėta, kad Trakų pilies muziejuje neturėdami tam reikiamo leidimo ir žinių, nemažai užsieniečiių teikia gidų paslaugas ir nebekreipia dėmesio į muziejaus darbuotojų pastabas nutraukti savo neteisėtą veiklą, kurią draudžia Lietuvos administracinės teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnis.
Ypač nelegaliais gidais piktinasi legalūs gidai, kurie moka Lietuvos valstybei mokesčius ir yra sumokėję už muziejaus mokymus, leidžiančius dirbti Trakų pilyje.
Dėl augančios nelegalių gidų veiklos legalūs gidai praranda darbą, turistai negauna teisingos informacijos, nukenčia valstybės įvaizdis, nes Lietuvos istoriją nelegalūs gidai iš užsienio dažnai pateikia ne tik neteisingai, bet ir nepalankai. Pavyzdžiui, nelegalūs gidai iš Lenkijos turistams dažnai pasakoja, kad Trakų pilį pastatė ne lietuviai, o lenkai.
Todėl Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungai „Solidarumas“ pasiūlius Trakų muziejaus vadovybė kreipėsi į policiją, kad būtų surengti gidų patikrinimai Trakų pilyje ir sustabdyta neteisėtų gidų veikla muziejaus teritorijoje.
Penktadienį vykusiame patikrinime buvo nustatyti šeši vienu metu nelegaliai gidų paslaugas teikę asmenys: trys iš Kinijos, po vieną iš Pietų Korėjos, Vengrijos ir Lenkijos. Kadangi į policijos automobilį tilpo tik du pažeidėjai, buvo nuspręsta į Policijos komisariatą vežti du įžūliausius pažeidėjus iš Kinijos ir Lenkijos, kuriuos muziejaus darbuotojai jau ne kartą buvo pastebėję teikusius gidų paslaugas, o likusius pažeidėjus šį kartą tik įspėti.
Ypač įžūlus buvo Lenkijos turistinės įmonės „Groma-tour“ savininkas Andžejus Admas Valiukievičius (Andrzej Adam Walukiewicz), kuris ilgai atsisakinėjo vykti į Trakų policijos komisariatą, aiškindamas, kad neturi tam laiko, ir sutiko vykti tik policininkui įspėjus, kad bus iškviestas pastiprinimas ir pažeidėjui teks keliauti į policiją su uždėtais antrankiais. Jo grupės turistai, atvykę į Lietuvą autobusiuku išpuoštu turistinės įmonės „Grom-tour“ reklama, bandė pažeidėją ginti, sakydami, kad jie yra jo draugai, o ne turistai. Vėliau A. A. Valiukevičius bandė įrodinėti, kad policija nežino Lietuvos įstatymų, nes, anot jo, jei grupėje nėra dešimt turistų, galima teikti gidų paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje ir visuose muziejuose be jokių leidimų, nepaisant to, kad muziejaus darbuotoja Brigita Balčytienė asmeniškai yra ne kartą jam yra aiškinusi, kad tokių įstatymų Lietuvoje nėra. Galų gale, jis pareiškė, kad jau trisdešimt metų dirba gidu, todėl istoriją žino daug geriau negu Lietuvos gidai ir turi teisę vesti ekskursijas Trakų pilyje, nors muziejaus administracija, vadovaudamasi Lietuvos įstatymais tai draudžia.
Kinijos pilietis Džng Žanas (Jing Zhan), dirbęs Lenkijos turistinėje įmonėje su turistais iš Kinijos, buvo ramesnis ir neneigė nelegaliai teikęs gido paslaugas, bet teisinosi, kad jei muziejaus darbuotojai būtų paprašę, jis iš karto būtų nutraukęs savo neteisėtą veiklą bei už 15 eurų samdęs vietinį muziejaus gidą.
Keista, kad žinodamas, jog galima muziejuje samdyti vietinį gidą ir net jo įkainius, jis nežinojo, kad neturi teisės teikti gido paslaugų Trakų pilyje, nors prie įėjimo į muziejų apie tai praneša užrašas lietuvių ir anglų kalbomis.
Trakų policijos komisariate išaiškėjo, kad nei vienas iš pažeidėjų neturi teisės dirbti ne tik Trakų muziejuje, bet ir Lietuvoje. Todėl jiems buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 300 eurų bauda. Sulaikius juos antrą kartą už tą patį pažeidimą jau grės baudos nuo 868 iki 1737 eurų.
Tuo tarpu turistinės įmonės, kurios samdo dirbti gidais asmenis, neturinčius tam leidimo, baudžiamos nuo 1737 iki 2896 eurų baudomis „su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu“ t. y. tokiai įmonei gali grėsti transporto priemonės, kuria buvo vežami turistai, konfiskavimu.
Tokius gidų patikrinimus Trakų pilies muziejuje ketinama vykdyti ir toliau.
Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis sakė, kad paprastai nesąžiningos turistinės įmonės, norėdamos sutaupyti, nesamdo vietinio gido, o dažnai net verčia kelionių vadovus vykdyti neteisėtą veiklą, grasindamos, kad jiems nesutikus vesti ekskursijų, jų nesamdys kelionei, kuri paprastai trunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Deja, tai daro ne tik užsienio, bet ir Lietuvos turistinės įmonės. Jis pasakojo, kad viena Latvijos gidė jam prisipažino, jog didelė Lietuvos turistinė įmonė, grasindama neduoti darbo, privertė ją ne tik vesti ekskursiją Trakų pilyje, bet net turistams vaidinti, jog ji yra lietuvė. Ričardas Garuolis pareiškė tikintis, kad tokie gidų patikrinimai paskatins turistines įmones samdyti legalius gidus.
„Pirmiausiai visų Lietuvos gidų vardu norėčiau padėkoti Trakų muziejaus direktoriui Virgilijui Poviliūnui ir muziejaus darbuotojai Brigitai Balčytienei už tai, kad nepaisant savo didelio užimtumo vasaros metu ėmėsi spręsti nelegalių gidų darbo problemą, – sakė Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis, – taip pat dėkojame Vilniaus apskrities policijos komisarui Sauliui Gagui už tai, kad gidų patikriniimui skyrė policijos pareigūną, nepaisant to, kad dėl vykdomos policijos reformos mažėja policininkų skaičius ir visi pareigūnai yra labai apkrauti darbu, policijos pareigūnui Artūrui Žuravliovui, kuris mandagiai, bet tvirtai tramdė pažeidėjus, bei Jurgitai Statkauskaitei, profesionaliai surašiusi pažeidimo protokolus. Taip pat norėčiau padėkoti nuoširdžiai patikrinimuose talkinusioms pilietiškoms gidėms, kurios nenorėjo, kad jų pavardės būtų viešinamos“.
Seniai reikėjo sutramdyti neaišku ką kalbančius, Lietuvos istoriją iškreipiančius, teisės neturinčius gidus. Nors iš kitos pusės, kai kurie gidai, ypač iš Lenkijos, nors ir turi leidimus, bet vis tiek kalba suklastotus istorinius faktus, žemina Lietuvos vardą ir istoriją.
Patikrinkite kaip jie kalba prie Petro ir Povilo bažnyčios ar Aušros vartuose. Skleidžia melą.
Ir tai vyksta nuo Nepriklausomybės laikų.
Iš pradžių naiviai džiaugdavausi, kai pamatydavau autobusus, sausakimšus „Milosnyki Vilna”, atseit, va, jie mus palaiko… Tik mano artimųjų senukų veidai apsiniaukdavo. Ramindavau juos, jog jau nauja, kitokia karta užaugo 🙁 🙁 🙁 O paskui vieną, kitą, trečią kartą turėjau progos išklausyti „gidų” pasakojimą…
To tak, panowie, Trakų pilį pastatė lenkai, Vilniaus pilį pastatė taip pat lenkai. Ką dar pastatė lenkai? Kauno pilį? To tak, panowie, ją taip pat pastatė lenkai. Na, visiškas pypiecas… Daugiau nebegaliu… Einu gerti valerijono.
P.S. Prisimenu seną sovietinį “multiką”, kur vilkas atėmė iš kiškio jo rastus girioje briedžio ragus sakydamas, kad tai jo, vilko, senelis juos kažkada buvo pametęs… Tai lenkai kaip tas vilkas: Lietuvoje viskas buvo jų “subūdavota”, t.y., viskas priklauso jiems, lenkams… Kažin, ar jiems, tiems lenkams, žandukai nesprogs?
Jie vis užmiršta, jog Kremlius tik to ir laukia. Tada tuoj vėl atlėks „mūsų vaduoti”, ir gudrieji lenkai vėl liks „ne solono chlebavšy”, o iš jų tarpo atsiradęs Felikso Edmundovičiaus klonas ne tik Rasiejoje, bet ir Lenkijos darbuosis.
Ir ką tu, žmogau, padarysi… Lenkas ir Afrikoje yra lenkas..?
Daugybė Lietuvos kelionių vadovų priversti vesti ekskursijas užsienyje. Ir dažnai ne tik dėl to, kad įmonė liepia ir neskiria programoje pakankamai laiko normalioms ekskursijoms, bet ir dėl turistų, kurie atsisako mokėti vietiniams gidams ir mano, kad papasakoti apie miestus yra kelionės vadovo pareiga. Juk tai nesunku, kam mokėti kokiam užsieniečiui Senojoje Europoje 120 ar 130 eurų? Ir taip kiekviename mieste, po du kartus per dieną? Penkias dienas per savaitę. Galiausiai patys turistai lietuviai nenoriai klauso vietinių gidų ir po pusvalamdžio pradeda klausinėti kada baigsis ekskursija.
Tarybiniais laikais buvo nors kažkokia gidų kontrolė – tegul ji buvo ideologizuota, bet ji egzistavo. Dabar kas ką išmano – tas tą ir gano, puikiai žinau, kaip tie dabartiniai “mokymai” vyksta – vieną paskaitą perskaito, svarbu, nuplėšo po 10 ar 20 eu – štai ir mokymai baigti, toliau šnekėkite, kas kam ant liežuvio užplaukia. Gerai, jei pats žmogus sąžiningas ir turi galimybę pasiruošti, bet ne visi gi tokie. Todėl nėra čia ko vien ant lenkų varyti – ir lietuviai daug nesąmonių prišneka, ir ne tik svečiuose šalyse, bet ir toj pačioj Tr. pilyje, ar Kaune, ar bent kur. Mano jaunystėje už kiekvieną eks-ją reikėjo atsiskaityti metodiniam skyriui, ją priiminėjo – panašiai, kaip egzą, o dabar viską valdo pinigai, tai apie kokią kokybę čia išvis gali eiti kalba?
Pasiūlymas patriotinio ugdymo programai. Tinka tik mokykloms, turinčioms tarpukariu gimusių mokytojų ir dėstytojų išugdytus lituanistus bei istorikus.
Kai jau mokytojai pajus, jog jų mokinai pakankamai subrendę būti išbandyti praktinio gyvenimo, surengti jiems štai tokių gidų, atsivežusių savo „diplomus” z Polszczy (taip, taip, ir taip tariant girdėjau 🙂 vedamą ekskursiją.
Po ekskursijos, kuri į aplinką spinduliuoja mintį, jog lietuviai čia nelegalūs imigrantai, ir pradedi nedviprasmiškai suprasti, jog turėtum susirinkti savo žaisliukus, močiutes ir tėvelius ir susiprasti artimiausiu lėktuvu iš čia išsiglobalinti bet kuria kryptimi, turėtų pabusti net ir vaikas, jau pradėjęs linkti į naujausio, liberaliausio modelio globalizatorius.