Praėjusią savaitę Žuvinto biosferos rezervato darbuotojai suskaičiavo 1440 gervių, prieš saulėlydį tūpiančių nakvoti Žuvinto palių centrinėje dalyje. Jų būta ir daugiau, nes liko nesuskaičiuoti dar keli būreliai, nakvynei pasirinkę pelkėtą rytinę Žuvinto paežerę.
Į didžiausią Lietuvos šlapynę nakvynėn suskridusių gervių skaičius jau dabar yra rekordinis, palyginti su ankstesniais metais. Manoma, kad jis dar didės. Vis daugiau šių skardžiabalsių paukščių atplasnoja iš artimų ir tolimesnių apylinkių į šią nuo seno pamėgtą jų rudeninio susitelkimo vietą.
Paprastai baigiantis vasarai, kaip sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, čia susirenka arti tūkstančio gervių. Daugiausia jų suskaičiuota 1990-aisiais – 1370.
Dieną gervės pasklinda po biosferos rezervato teritoriją ir tolimesnes apylinkes, kartais kelių kilometrų spinduliu, nors didelis jų pulkas rankioja maistą čia pat – ties pelkės pakraščiu. Gervių šeimynos stengiasi nepasimesti, ganosi kartu su jaunikliais. Kitaip nei gandrai, gervės neskuba su jais skirtis. Žuvinte jos apsistoja iki rugsėjo pabaigos.
Dabar į Žuvintą atvykę gamtos mylėtojai suskridusius paukščius gali stebėti tiesiog nuo rezervato Lankytojų centro apžvalgos bokšto. Žuvinto biosferos rezervatas yra europinės svarbos saugoma tinklo „Natura 2000“ teritorija, skirta paukščių, tarp jų ir migruojančių gervių, apsaugai.
Gervės, atsargūs ir baikštūs sparnuočiai, gyvena pelkėse, miškų raistuose, atokiau nuo žmonių. Šie išdidūs ir grakštūs paukščiai žavi savo mistiniais balsais ir šokių ritualais. Mūsų šalyje tai reta saugoma rūšis, 1976 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
