Sausio 21 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Signatarų namuose – pirmą kartą visuomenei pristatytas prof. Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Dokumentas Signatarų namuose bus eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris.
Parodai Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo paskolintą dokumentą bus galima apžiūrėti iki 2018 m. lapkričio 15 d. Užsukę į Signatarų namus, lankytojai kartu galės apžiūrėti ir atnaujintą ekspoziciją ,,Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863–1918 metai“.
Signatarų namų lankymas nemokamas, nuo 10 val. iki 18 val. kasdien, išskyrus pirmadienius.
Dokumentą ir jo eksponavimą apdraudė „Lietuvos draudimas“.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto pristatymo renginyje Signatarų namuose sausio 21 d.:
Naujoje ekspozicijoje – kelias valstybingumo link
Atnaujintoje ekspozicijoje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo. To meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija. Tautos politinė sąmonė brendo ne tik kultūrinėse, labdaros, švietimo draugijose, bet ir inteligentų namuose, rašant mokslinius ir publicistinius straipsnius, redaguojant leidinius, diskutuojant, kuriant. Lankytojai galės pamatyti 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Renginių afišos primena, kad tuomet noriai rinktasi į spektaklius, koncertus, šventinius vakarus, kursus.
Signatarų namuose išsamiai pasakojama ne tik Vilniaus lietuvių visuomeninio gyvenimo istorija, – jis stiprėjo, įvairėjo net atokiuose Lietuvos miesteliuose ir kaimuose. Pirmojo pasaulinio karo metais, Vokietijai okupavus kraštą, lietuviškų draugijų veikla buvo smarkiai suvaržyta. Vis dėlto tuo metu ir Lietuvoje, ir išeivijoje gyvenantys tautiečiai buvo įsitikinę, kad Europos žemėlapis po karo gerokai pasikeis, ir šios lemtingos progos nedera praleisti. Ekspozicijoje pristatoma įdomi ir mažai tyrinėta išeivijos lietuvių organizacijų medžiaga rodo, jog jų finansinė ir politinė parama turėjo didžiulę svarbą valstybingumo atkūrimo procesui.
Daugelyje eksponuojamų mažai žinomų Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti remiamų prieglaudų, mokyklų, bendrabučių nuotraukų matome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Jos išryškina šių politikų veiklos universalumą: tie patys žmonės dirbo labdaros darbą, rašė vadovėlius ir mokytojavo, organizavo Lietuvių konferenciją, dirbo Lietuvos Taryboje. Įdėmiai išnagrinėję išlikusius šaltinius, ekspozicijos kūrėjai pasistengė atkurti 1917–1918 metų atmosferą.
Visi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai buvo talentingi, išmintingi, veržlūs, ryžtingi, dažnai jau iki 1918 metų spėję daug pasiekti žmonės. Lietuvos Tarybos narių nuotraukos, autentiški daiktai, paveikslai, baldai, dokumentai, tikimės, padės geriau pažinti šiuos žmones, pajausti ypatingą valstybingumo gimimo meto atmosferą. Dauguma eksponatų yra iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių.
Kaip tai nemokamai !?! O kaip Milijonas ? Jei ne jis – špygą nemokamai !