Prieš dvidešimtmetį smarkiai kritusią, o ekonominio pakilimo metais vėl pradėjusią kilti teršalų išmetimo kreivę sustabdė krizė. Aplinkosaugininkai prognozuoja, kad šis stabtelėjimas – neilgam.
Didžiausia Europos teršėja nevyriausybinė Aplinkosaugos investicijų organizacija šiemet paskelbė Vokietijos energetikos milžinę E.ON AG. Ji kasmet išmeta šešis kartus daugiau CO2 negu visa Lietuva.
Į didžiausių stacionarių oro taršos šaltinių Lietuvoje viršūnę be konkurencijos iškopusios energetikos ir pramonės įmonės. Jos į šį sąrašą patenka todėl, kad į atmosferą išleidžia ir daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų ir teršalų, tiesiogiai kenkiančių žmonių sveikatai (sieros ir azoto oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksidų ir t.t).
Nors išmetamų teršalų kiekiai Lietuvoje vis dar skaičiuojami šimtais tūkstančių tonų (2009 m. bendra teršalų emisija į atmosferą, be šiltnamio dujų, siekė 392 tūkst. tonų), didžiausios įmonės teršalų kiekį nuo sovietmečio yra sumažinusios kartais. Paisyti aplinkosaugos reikalavimų jas privertė investuotojai iš užsienio, griežti europiniai aplinkosaugos reikalavimai ir noras eksportuoti į Europos Sąjungos šalis – aplinkosaugos reikalavimus ignoruojanti įmonė paprasčiausiai nerastų klientų Europos rinkoje.
Didžiausia Lietuvos teršėja „Orlen Lietuva“, buvusi „Mažeikių nafta“, 1991 m. į atmosferą išmetė 54 tūkst. tonų teršalų (be CO2), o pernai – 23,9 tūkst. tonų. Kone perpus sumažėjo teršalų kiekis milijonui tonų naftos pagaminti. Mažiau teršalų išmetama ir į vandenį, nes šiemet „Orlen Lietuva“ išbraukta iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo – vienintelė šiame sąraše dar juoduojanti Lietuvos pramonės įmonė yra „Lifosa“.
Jau ir „Lifosa“ išmeta į orą gerokai mažiau teršalų. Kauno rajono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas Kazys Mikalauskas pamena, kad iš gamybą pradėjusios „Lifosos“ 1965 m. į orą patekdavo per 10 tūkst. tonų teršalų (be CO2), o pernai šis rodiklis siekė 2,3 tūkst. tonų.
„Matote, koks skirtumas. Viskas pradėjo smarkiai keistis, kai 15 proc. „Lifosos“ akcijų įsigijo viena JAV bendrovė ir gerokai patobulino technologijas. Po to įmonę nupirko rusai, bet amerikiečių pradėti taikyti principai išliko. Tai viena jautriausiai reaguojančių ir daugiausia į aplinkosaugą investuojančių mūsų rajono įmonių“, – bendrovę giria K.Mikalauskas.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros vedėjas Augustinas Lenkutis priduria, kad ketvirtoje sąrašo vietoje esantis „Akmenės cementas“ taip pat teršalų dabar išmeta perpus mažiau, nors gamybos apimtys išlikusios tokios pačios: 1997 m. įmonė išmetė 8 tūkst. tonų teršalų (be CO2), o 2010 m. – 3,4 tūkst. tonų. Be to, pasak A.Lenkučio, įmonė iki 2013 m. planuoja baigti statyti naują cemento gamybos liniją ir vietoj šlapiojo įsisavinti sausą gamybos būdą, kuris leis sumažinti kuro sąnaudas, o kartu ir anglies monoksido, azoto oksidų, šiltnamio dujų, kietųjų dalelių išmetimą.
„1990-aisiais Akmenės rajone kadagių – švaraus oro indikatoriaus – niekur nesimatė, o dabar jų pilna. Aišku, gyvendami pramoniniame rajone negalėtume norėti, kad oras būtų toks kaip vidury Labanoro girios, bet oro kokybė stipriai gerėja“, – neabejoja aplinkosaugininkas.
Tokios pat tendencijos ir antroje teršėjų sąrašo vietoje esančioje „Achemoje“: sovietmečiu įmonė į aplinką išmesdavo apie keliolika tonų teršalų (be CO2), 1994 m. – 5,9 tūkst. tonų, o 2010 m. – 1,9 tūkst. tonų. Į antrą didžiausių teršėjų sąrašo vietą šią įmonę iškelia didelis šiltnamio dujų kiekio išmetimas.
Per krizę mažesnis teršimas
Nors nepriklausomybės atkūrimo pradžioje nemaža dalis taršios pramonės įmonių žlugo, o kitos persitvarkė, išmetamų teršalų kiekį sumažindamos keliais kartais, vėlesniais metais šis rodiklis mažėjo gana nuosaikiai, o per ekonominį pakilimą net ėmė didėti. Nepaisant naujų aplinkosaugos technologijų diegimo, didesnį teršimą skatino kylantis vartojimas ir gamyba. Be to, smarkiai didėjo automobilių tarša. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) vyriausiojo patarėjo Liutauro Stoškaus, pastaraisiais metais tarša iš transporto sektoriaus aplenkė ilgą laiką šiuo požiūriu pirmavusį energetikos sektorių ir sudarė arti 45 proc. visų į aplinkos orą išmetamų teršalų. Pramonės tarša 2009 m. tesudarė 20 proc.
Vis dėlto ekonomikos augimo laikotarpiu stebėtą išmetamų teršalų didėjimą pristabdė atslinkusi krizė. „Pagrindinis oro teršalų emisijos sumažėjimas įvyko paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje. Šio šimtmečio pradžia pasižymėjo tolesniu silpnu emisijos mažėjimu, bet nuo 2005 m. buvo stebimas silpnas didėjimas. Jį pakoregavo ekonominė krizė: 2009 m. teršalų išmetimas sumažėjo 4 proc. ir nukrito į 2004 m. lygį“, – tvirtina L.Stoškus. Labiausiai sumažėjo tarša iš transporto sektoriaus – beveik 6,8 proc.
Sumažėjo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (ŠESD), išmetamas į atmosferą. Deja, ne tiek, kiek mažėjo BVP: Lietuvoje išmetamų į atmosferą ŠESD kiekis 2009 m. buvo 21,6 mln. t – 10 proc. mažiau nei prieš metus, o BVP sumažėjo 15 proc.
Nepaisant teigiamos tendencijos, Aplinkos apsaugos politikos centro konsultantas Romas Lenkaitis svarstė, kad ši tendencija ilgai neišsilaikys, nes vartojimas atsigaus ir įmonės vėl gamins daugiau, taigi ir išmes daugiau teršalų. Šią prognozę pagrindžia ir pirmieji praėjusių metų statistikos duomenys. Nors bendros šalies statistikos dar nėra, šimtas didžiausių CO2 išmetėjų, didžiausios pramonės ir energetikos įmonės, 2010 m. į atmosferą išleido 6,4 mln. tonų CO2, kai 2009 m. – 5,7 mln., o 2008 m. – 6,1 mln. tonų. Tiesa, pernai stebėtą padidėjimą aplinkosaugininkai sieja ne tiek su pramonės gamybos apimtimis, kiek su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, nes Lietuvos elektrinės išmetamas CO2 per metus padidėjo beveik du kartus.
