Seimas priėmė Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-1383(2), kuriuo patikslino atmintinų metų nustatymo tvarką.
Pagal patvirtinta tvarką Seimas atmintinus metus skelbs vadovaudamasis 5 principais:
1) jubiliejinės sukakties nustatymo – Lietuvos valstybingumui, lietuvių tautai, piliečių savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų; iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, jubiliejai pradedami minėti nuo 100-ųjų metinių ir minimi kas 25 metus;
2) atminties kultūros reiškinių aktualinimo – atmintini metai skelbiami siekiant paskatinti visuomenę domėtis atminties kultūros reiškiniais;
3) konsolidavimo (vienijimo) – kelios valstybės istorijai reikšmingos datos tais pačiais metais minimos, jas jungiant bendru pavadinimu ir bendra programa;
4) paskelbimo datos nustatymo – atmintini metai skelbiami ne vėliau, kaip likus pusei metų iki atmintinų metų pradžios;
5) visuotinumo – atmintini metai minimi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys gerbia sprendimą paskelbti metus atmintinais, pagal kompetenciją, nuostatas ir iniciatyvas dalyvauja valstybės atmintinų metų renginiuose.
Seimui pateiktus nutarimų projektus dėl atmintinų metų nustatymo svarstys Švietimo ir mokslo komitetas bei Valstybės istorinės atminties komisija.
Nustatant ir skelbiant atmintinus metus, jų nebus galima sieti su nesantaikos, neapykantos skleidimu, su istorinės tiesos ignoravimu, prieštarauti asmens ir visuomenės moralės normoms, kultūrinei, religinei, tautinei įvairovei ar viešajai tvarkai.
Už šį Seimo nutarimą balsavo 96 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.
