„Jei nori suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tautosaką, muziką, dailę, literatūrą, architektūrą, pirmiausia būtina pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas“, – šie Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų filologijos katedros profesoriaus dr. Rimanto Balsio žodžiai yra pagrindinis naujausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ leitmotyvas.
Rugpjūčio 6 d. per Balticum TV apie baltiškąsias teofanijas jau pasakojo nenuilstantis senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojas prof. dr. Rimantas Balsys. Laidoje sužinojome kaip klasifikuojami senovės baltų dievai, kuo reikšmingi ritualus atpasakojantys mitai, kokiais argumentais remiantis, galima įrodyti, kad senasis baltų tikėjimas visavertis. Kas nespėjo pamatyti šios laidos galės tai padaryti rugpjūčio 11 d., penktadienį, 11:30 val. per Balticum TV.
Rugpjūčio 13 d., bus proga susipažinti su etnologijos mokslo krypties doktorantu Žydrūnu Vičinsku. Susitikimo vietą parinkti buvo nesunku, nes, pasak pašnekovo, „Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka yra jo antrieji namai“. Jaunas talentingas mokslininkas papasakos, kokiais būdais siekia nustatyti Prūsijos kultūros istoriko Mato Pretorijaus užfiksuotos mitologinės medžiagos patikimumą, apie XVII a. kronikininko gyvenimo kelią ir kuo ypatinga saulašarė.
Rugpjūčio 20 d. – pokalbis apie dangaus šviesulių mitinius vaizdinius Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas atskleis, kada Lietuvos danguje matome daugiausia žvaigždžių, su kuo mūsų protėviai siejo dangaus šviesulius, koks senasis lietuvių zodiakas ir ką simbolizuoja verpsčių ornamentai.
„Debesų menas“, – taip savo kūrybą juokaudama apibūdina Jūratė Buožienė. Rugpjūčio 27 d. apsilankysime svetingoje menininkės tėvų sodyboje Šniaukštuose. Patirsime, kas įkvepia kurti unikalius paveikslus, kuo ypatinga autorės sukurta tekstilės marginimo ir rišimo technika, kaip vyksta kūrybos procesas, išgirsime apie simbolį Jūrmatė.
Taip pat laidose pamatysite padavimus „Šventaragio slėnis“, „Nemunas“, „Papartis“, „Krokų lanka“, kuriuos smėlyje nupiešė dailininkė Monika Furmanavičiūtė, o skambant kompozitoriaus Kristijono Lučinsko muzikai perskaitė aktorius Sigutis Jačėnas.
Laidų autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontažo inžinierius Algis Galatiltis. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, informaciniai partneriai dienraštis „Vakarų ekspresas“, interneto portalas Alkas.lt
