Prasidėjusi 4-oji pramonės revoliucija, dar žinoma kaip „Industry 4.0“, jau dabar keičia darbo rinką ir reikalauja naujų įgūdžių iš ateities darbuotojų. Ekspertų teigimu, nekvalifikuotos darbo jėgos, neturinčios skaitmeninių žinių bei gebėjimų jas taikyti, poreikis ženkliai sumažės iki 2020 metų, o gerų specialistų trūksta jau šiandien.
Keičiasi reikalingi įgūdžiai
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidiumo nario ir „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininko dr. Gintaro Rimšos teigimu, neišvengiamas automatizacijos bei robotizacijos procesas jau prasidėjo ir Lietuvoje, todėl prie jo prisitaikyti turi ne tik kompanijos, bet ir būsimi darbuotojai.
„Kaip pasikeitė darbo rinka, puikiai atspindi mūsų kompanijos, kuri dirba metalo ir kitų medžiagų apdirbimo srityje, pavyzdys. Kiekvienais metais augame 20% automatizavimo ir produktyvumo dėka. Laboratorijose atsiranda vis daugiau robotų, kurie lengvina darbą žmonėms, o tai, ką uždirba robotas – keliauja į darbo užmokesčio fondą. Visgi, savo pajėgumus galėtume padidinti dar labiau, tačiau nerandame darbuotojų. Per 20 veiklos metų nebuvo, kad mums netrūktų bent 10 specialistų ir čia aš kalbu ne apie augimo stadiją.
Visoje Lietuvoje medžiagų apdirbimo specialistų trūkumas siekia 2000 – 3000. Problema ta, kad jaunimas turi klaidingą suvokimą apie specialybes ir karjeros galimybes. Pavyzdžiui, Kauno technikos kolegija (KTK) moderniai ruošia „deficitinius“ medžiagų apdirbimo inžinierius, kurie jau nuo pirmo kurso atlieka praktiką įvairiose kompanijose ir tikrai be problemų įsidarbina ne tik Lietuvoje. Tačiau ši specialybė nepritraukia reikalingo studentų skaičiaus, kurie užpildytų rinkos poreikį.
Viena iš pagrindinių to priežasčių – pasenęs profesijų įvaizdis. Daugelis medžiagų apdirbimo inžinierių įsivaizduoja kaip tepaluotą, geriausiu atveju, prie rankinių frezavimo staklių stovintį darbuotoją. Situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Dabar automatizuotų staklių variklius įjungia ir išjungia kompiuteris. Specialistui tereikia įkelti brėžinį, kurį pats kompiuteris apdoroja, parenka priėmimo programą, reikiamus įrankius. Nebeliko jokio fizinio darbo. Tokio specialisto veiklos baras – programavimas, proceso kontroliavimas ir priežiūra“, – pokyčius pristato dr. G. Rimša.
Norint konkuruoti – reikia jaunų specialistų
Dr. G. Rimšos teigimu, atėjusi 4-oji pramonės revoliucija Lietuvai išlikti konkurencinga pasaulinėje rinkoje leis tik pasitelkus jaunus specialistus ar suteikus skaitmenizacijos žinias vyresnio amžiaus darbuotojams.
„Vienu metu mes manėme, kad mūsų rinką papildys ukrainiečiai ir jais labai džiaugėmės. Realybė yra tokia, kad jie yra nekvalifikuoti darbuotojai, kurie neturi skaitmeninių įgūdžių, todėl juos išmokyti ir parengti yra dvigubai sunkiau ir brangiau. Panaši situacija ir su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie augo kitoje aplinkoje. Mūsų konkurencinis pranašumas yra jaunų žmonių gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kuriomis dabar paremta visa gamyba.
Pavyzdžiui, kiek daug galima padaryti su išmaniuoju telefonu, kuris neatskiriamas nuo kiekvieno jauno žmogaus. Išmaniuoju galima matyti, kiek vakar padarei darbų, ką reikia tobulinti, koks rytojaus užsakymas ir t.t. Nebereikia kito meistro klausti, nes viską gali rasti internete ir pasitikslinti. Mažiau popierizmo ir biurokratijos“, – sako dr. G. Rimša.
Pasak LINPRA viceprezidento, tik pasitelkdami laikmetį atitinkančius, konkurencingus specialistus, galime tikėtis įsilieti į pasaulinę technologinę grandinę.
„Lietuvos ateitis – kažką gaminti labai gerai ir būti didelės grandinės dalimi, kurios gale stovi „Siemens“, „Mercedes“, „Bosch“ ir kiti didieji prekių ženklai, kurie valdo pardavimo kanalus. Jau dabar yra apie 10-20 įmonių, kurios dirba šioje grandinėje, tačiau joms nuolat reikia naujų pajėgumų, naujų specialistų, norinčių augti kartu su kompanijomis.
Žinoma, atsidurti tokioje grandinėje ir pačiam specialistui yra labai didelis privalumas, nes jis dirba su žinomais prekės ženklais, tais pačiais brėžiniais, techninėmis užduotimis, integruojasi į bendrą sistemą. Todėl lengvai gaus darbą bet kurioje pasaulio šalyje, nes jo portfolio yra, pavyzdžiui, 5 metai gamintų vienų ar kitų „Mercedes“detalių. Tokie darbuotojai yra išgraibstomi akimirksniu. Vien šiandien JAV trūksta virš 200 tūkst. medžiagų apdirbimo specialistų, kurie iškart gautų darbą“, – teigia LINPRA atstovas.
Nekvalifikuoto darbo poreikis smuks
Skaičiuojama, kad 2020 m. 90% darbo vietų reikalaus skaitmenizavimo įgūdžių. Dr. G. Rimšos teigimu, ES atliktos analizės duomenimis, tuo pačiu laikotarpiu iki 2020 m. darbo neteks ir keli milijonai nekvalifikuotų darbuotojų, kurie neturės minėtų įgūdžių.
„ES ataskaitoje teigiama, kad gamyboje iki 2020 m. 18% sumažės nekvalifikuotų darbo vietų. Tai ypač blogos žinios mūsų emigrantams, kurie išvyko dirbti fizinio darbo į fabrikus. Jie bus keičiami robotais. Kol kas tose šalyse, kur yra masto ekonomija, šis procesas užtrunka ilgiau ir jie dar randa darbus, tačiau tai labai trumpalaikė perspektyva, nes, pavyzdžiui, jau dabar Jungtinė Karalystė kiekvienais metais patiria 2 milijardų nuostolį dėl sunkumų rasti kvalifikuotą, su tinkamais įgūdžiais personalą.
Tačiau tuo pačiu iki 2020 m. atsiras 1 mln. naujų darbo vietų tiems specialistams, kurie turės skaitmenizavimo įgūdžių ir gebės dialogo rėžime bendrauti su mašina. Dabar gamintojai stengiasi eliminuoti žmogiškąjį faktorių, sumažinti klaidų skaičių ir patys integruoja programinėje įrangoje visą veiksmų seką, čia atsiranda dirbtinis intelektas, kuriam tenka visa atsakomybė. Tačiau žmogaus dalyvavimas visada išliks, nes mašinas reikia prižiūrėti, atnaujinti, adaptuoti prie naujų produktų ir besikeičiančių sąlygų“, – perspektyvas pristato „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininkas.
Kliedesiai, melas ar propaganda, rinkitės. Negali visi būt inžinieriais. Žaliavų apdirbimas specifinė ūkio šaka, tačiau kokią mūsų ūkio dalį ji sudaro? Negalima į visą ūkinę veiklą žiūrėt iš vienos menkos šakos taško. Yra daugybė specifinių ūkio šakų, kurioms būtinos žmogaus rankos, akys, uoslė, logika ir t.t. Taip pat smulkios šeimos įmonės. Jos nesirobotizuos. Ar mes ketinam likviduot smulkų verslą iki 2020? Protaukim. Ir nereikia aklai tikėt visais neosocialistų iš briuselio finansuojamais tyrimukais ir ptognozitėm.
Todėl mažos ir vidutinės gamybos įmonės turėtų nepražiopsoti galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos parama pagal priemonę „Pramonės skaitmenizavimas LT“, skirtą gamybos procesams automatizuoti, skaitmeninėms technologijoms gamyboje diegti. Kvietimas pagal šią priemonę planuojamas paskelbti 2018 m. I ketv.